• Naujienlaiškis
  • Tarptautiniai ryšiai

    Valdonės Mitkevičiūtės įspūdžiai iš Danijos karališkosios dailės akademijos, Danijoje

    Kopenhaga - tai Danijos sostinė, dar kitaip vadinama gyvybingiausiu miestu pasaulyje. Sostinė iki 2025 m. siekia tapti anglies neišskiriančiu miestu ir tai
    tikrai daro įspūdį. Dviračiai mylimi šio miesto gyventojų, tad be šios transporto priemonės neišsiversi, tai tikriausiai vienas iš pagrindinių dalykų ką turi
    nusipirkti ar išssinuomoti atvykęs studijuoti į Karališkąją Danijos dailės akademiją. Populiacija taip pat ženkliai auga, jaunų šeimų su atžalomis čia daug, kaip
    niekada anksčiau. Taigi šiuo metu Kopenhaga yra namai daugiau nei 600 000 gyventojų.

    Karališkoji Danijos dailės akademija (The Royal Danish Academy of Fine Arts) tikriausiai viena populiariausų renkantis aukštają mokyklą Erasmus+
    programoje (tarp architektūros studentų). Anot ten gyvenančių žmonių (danų), į šią akademiją labai sunku įstoti, tik pasakius, jog mokaisi šioje akademijoje,
    pamatai nuostabą veide, taigi tai puiki galimybė išvykti mokytis "karališkojoje" akademijoje ir žinoma gyventi viename laimingiausių Europos miestų -
    Kopenhagoje (remiantis United Nations' World Happines Report).

    Akademiją sudaro keturi institutai, dauguma iš jų išsidėstę mažų salų teritorijoje, kuri vadinama Holmen (viena gražiausių vietų Kopenhagoje, šalia
    kontraversiškai vertinamo Operos pastato, danai dar kitaip šį pastatą vadina "tosteriu"). Akademijos pastatų kompleksas - tai mažas studentų miestelis. Jį
    sudaro biblioteka, institutai, workshop'ų erdvės, renginių ir ekspozicijų erdvė bei žinoma valgykla su kiemeliu, kuris šiltuoju metų laiku virsta pačia mylimiausia
    studentų laisvalaikio praleidimo vieta. Architektūros fakultetas ir programa ("Taking place") įsikūręs kiek tolėliau, sename lėktuvams skirtame angare, visai
    šalia visų žinomo NOMA restorano. Angaras daro įspūdį, 2001 m. architektai Dortė Mandrup šį pastatą transformuoja į atviro plano darbo erdvę (https://
    www.dortemandrup.dk/work/seaplane-hangar-h53), šiuo metu šis pastatas talpina apie 300 studentų ir kaip minėjau šiame pastate įsikūrusi bakalauro ir
    magistro programa - "Taking place". Tai pagrindinė vieta, kurioje praleisi daugiausiai laiko pasirinkęs architektūros studijas Kopenhagoje, čia ne tik mokaisi,
    tačiau leidi laiką su naujais žmonėmis ir be abejo turi progą vieną kartą mėnesyje - penktadieniais patrepsėti kojomis (tai vadinama "Friday Bar").

    Man teko galimybė išvykti į Kopenhagą rudens semestre ketvirtame architektūros kurse (bakalauras prieš akis). Architektūros institutą sudaro keturios
    programos, tačiau tik "Taking place" turi programą anglų kalba. "Taking place" programoje, architektūra tiriama didelį dėmesį skiriant kultūrai. Analizuojami
    miestai, pastatai, erdvės ir stengiamasi atsakyti į klausimą: kokį vaidmenį šie subjektai atlieka kultūrinėje plotmėje. Laikomasi nuomonės, kad architektūra - tai meno forma. Kuriant, skatinama apjungti kritinį ir analitinį mąstymą bei techninius ir meninius sugebėjimas. Nors traktuojama, jog "Taking place" dėstoma
    anglų kalba, tačiau dauguma bendrų paskaitų dėstomos daniškai (dauguma danų laisvai komunikuoja anglų kalba, tad visada galima pasiteirauti ar dėstomas
    dalykas gali būti angliškai). Pagrindinės paskaitos / konsultacijos vyksta anglų kalba, kurias dėstė architektas britas Peter Alexander Bullough ir Robert
    Gassner - meno istorijos profesorius iš Austrijos.

    Studijos prasideda rugsėjo mėnesį, pirmasis mėnuo - įvadas į studijas su trečiu bakalauro kursu. Užduotis - sukurti prietaisą, kuriuo naudojantis turi galimybę
    pažinti ir analizuoti aplinką; lokacija - kalkakmenio kasykla Faxe miestelyje. Tai miestas rytinėje Danijos dalyje, įkurtas 1280 m. Kalkakmenio kasykla tai tarsi gabalėlis mėnulio pačiame miesto centre. Šiuo metu karjero ištekliai naudojami kaip statybinė medžiaga, tačiau 2035 m. planuojama erdvę konvertuoti į
    rekreacinę zoną. Taigi, šioje mistinėje aplinkoje, su akį traukiančiu dangaus melsvumo vandeniu praleidome tris dienas, analizavome aplinką, kontempliavome
    bei žinoma susipažinome vieni su kitais- tai puikus įvadas į studijas.

    Antra užduotis prasideda spalio mėnesį po rudens atostogų, kurios trunka nuo spalio 12-22d. Taigi antrosios užduoties tema - gyvenamasis namas, kūrybinė
    erdvė menininkui gamtinėje aplinkoje; lokacija: Kerteminde - tai nedidelis uostamestis centrinėje Danijos dalyje, apsuptas smulkių vietinių ūkių. Šiame
    miestelyje taip pat praleidome kelias dienas, aplankėme Johannes Larsens muziejų, jo kūrybinę erdvę. Šis tapytojas kūrė XX a. pradžioje ir priklausė Funen
    tapytojų grupei. Pagrindinis šių menininkų dėmesys buvo sutelktas į ūkininkų gyvenimą, gyvulius, metų laikų kaitą. Kėlėme klausimus: kas yra šiuolaikinis
    menininkas; koks ryšys tarp interjero erdvės ir kraštovaizdžio ir pan.

    Vienas iš pagrindinių aspektų, kodėl man patiko šios studijos tai pasirinkimo laisvė, užduotis buvo atelje menininkui gamtinėje aplinkoje, tačiau tikslią lokaciją
    galėjome pasirinkti patys, todėl labai kruopščiai analizavome visą miestelį. Be to, ir pati užduotis galėjo būti šiek tiek modifikuota ir individuali. Atlikus miesto
    analizes, nusprendžiau daryti meno koloniją gamtinėje aplinkoje.

    Konsultacijos su dėstytojais vyksta du kartus per savaitę, viena diena su dėstytoju, o tradiciškai penktadieniais pakviečiamas svečias - architektas įvertinti
    mūsų darbo (pagrindinis kritikis buvo architektas britas Joshua Waterstone dirbantis Henning Larsen architektų ofise). Mano nuomone, dvi konsultacijos per
    savaitę yra kiek per daug, tačiau penktadieniais vadinamos "CRIT DAY" labai naudingos. Labai svarbu rodyti savo darbo procesą, nebijoti keisti sprendinių,
    dėstytojai labai vertina ne rezultatą, o mokymosi procesą, todėl dalyvauti paskaitose labai naudinga ir būtina.

    Studentai šioje akademijoje labai motyvuoti, dauguma antrakursių kiek vyresni nei įprasta Lietuvoje (Danijoje studentai dažniausiai nestudijuoja aukštojoje
    mokykloje tik baigę vidurinę, analizuoja save, atlieka praktikas įvairiausiose įmonės ir galiausiai bando įstoti į savo pasirinktą programą). Taigi motyvacija,
    polėkis, imlumas mane labai sužavėjo ir motyvavo stengtis pasisemti kuo daugiau žinių iš dėstytojų bei studentų. Apibendrinant, studijos vertingos, patirtis
    neįkainojama, dėstytojai profesionalai, tačiau reikia žinoti, jog nesvarbu, kuriame kurse studijuoji Vilniaus dailės akademijoje, "Taking place" programoje pirmąjį mėnesį mokysiesi su trečio kurso studentais.

    Danai pasižymi jautriu požiūriu į architektūrą, skandinaviškas minimalizmas virpina pasamonę, pagrindinis akcentas - natūrali šviesa ir artumas su gamta.
    Mano nuomone, Danija diktuoja architektūros madas, per paskutinius dešimtmečius šiame mieste mieste pastatyta daugiau nei šimtas naujų pastatų, tačiau
    architektūra nėra tik pastatai ar ikonas, tai yra žmonės ir siekimas sukurti gyvybingą erdvę.
    Architektūros žemėlapis: „Architecture City Guide: Copenhagen (public)“ – „Google“ mano žemėlapiai

    Danam klijuojama etiketė, jog jie vieni laimingiausių žmonių Europoje, tikra tiesa. Žmonės besišypsantis net ir dviračių kamščiuose. Nesvarbu ar lyja, ar
    sninga, ar vėjas, pagrindinė transporto priemonė - dviratis. Kad ir kur Kopenhagoje gyventum, naudodamas dviratį betkurį tašką pasieksi iki 20-30 min. Tiesa
    kambario nuoma šiame mieste ne tik labai brangi (apie 700 eu, man teko galimybė pagyventi coLiving erdvėje LifeX), bet labai sunku ją rasti, tad siūlau
    pradėti ieškoti kuo anksčiau.

    Gyvenimas ir studijos Kopenhagoje buvo tikriausiai viena geriausių mano patirčių gyvenime, nauji draugai, žinios - neįkainojama, siūlau nepraleisti tokios
    galimybės ir dalyvauti Erasmus+ programoje.