Tarptautiniai ryšiai

Rūtos Balžekaitės įspūdžiai iš Hagos karališkosios dailės akademijos, Olandijoje

Erasmus mainai

Aplikavau į kelis universitetus, į visus patekau, galiausiai pasirinkau Hagos Karališkąją akademiją (KABK). Kodėl? Draugų, dėstytojų palanki nuomonė pasiteiravus - kas gi, kaip vyksta toje Hagos akademijoje. Pozityvumo nesureikšmindama tai supratau jau prasidėjus 2018-ųjų metų rudens semestrui.
 

Studijos

Patekau į antrą kursą - Interaktyvusis/Medijos/Dizainas (Interactive/Media/Design arba tiesiog IMD). Pirmame kurse, kaip ir priklauso, studentams krūvis tenka didžiausias, tad iš kolegų supratau, jog nors ir turime daug namų darbų, gali būti ir blogiau. Kiek paskaitų, tiek užduočių, visos svarbios. Per pirmuosius susirinkimus pristatant akademiją sužinojome, jog čia nebus atostogų - visi dirbsime kaip “tikri” tos akademijos studentai. Paskaitos įvairios: Creative Writing, Coding (HTML, JS, JQUERY), Individual Study Track (vienas pasirenkamasis dalykas atitinkantis tam tikrą kreditų kiekį), Interaction Design, Interactive Spatial Design, teorija, bet gali būti ir šiokių tokių pakitimų. Studentai domisi technologijomis, įvairiomis medžiagomis, kuria robotikos/dizaino prototipus pagal savo konceptą. Temos nuolat kinta - žmogiškumas, šiuolaikinės technologijos, ekologija, žmogaus ir technologijų santykio problema, neatsiliekant nuo kokybiško savo koncepto pateikimo.

Akademijoje studentai skatinami naudotis įvairiomis dirbtuvėmis, kurios yra itin naudingos ir reikalingos savo projektams įgyvendinti: medžio, metalo, spausdinimo (tekstilės, popieriaus), 3D, siuvimo ir kitos. Taip pat galima rasti fotografijos studijas, specialiai video, garso redagavimui skirtus kabinetus, specialų ekraną, skirtą filmų peržiūrai, klasę HACKLAB darbui su šiuolaikinėmis technologijomis, robotika. Yra nuomos punktas, kuriame (turint liability draudimą) galima išsinuomoti reikiamą įrangą (jos yra daug - nuo nešiojamųjų MAC iki VR komplekto, televizorių ekranų, dronų ir pan.). Dėl to įgyvendinti savo viziją su dėstytojų pagalba tampa lengviau.
 

Gyvenimas Hagoje

Galiu pasakyti iškart - brangu. Ypač brangus stogas virš galvos. Savo būstą ~šešiems mėnesiams gavau per stebuklą - 400 eurų per mėnesį - ir tai, suprask, vienas iš pigesnių variantų. Stipendija padėjo, bet jos deja užteko tik ~keturiems mėnesiams. Išsinuomavau dviratį, studentams nuolaida - 12 eurų per mėnesį. Dviratis naujas, patogus, su juo ir keliavau kur tik reikėjo, kiekvieną dieną, bet kokiu oru. Viešojo transporto bilietas? 3.50 - 4 eurai. Arba įsigyk 20 eurų kainuojantį “pravažiuojantį” ir pildyk, o dar kūrybinės išlaidos (medžiagoms, įrangos nuomai). Akademijos valgykloje brangu, tad teks arba maistą gamintis namuose, arba surasti akcijų parduotuvėse (kurių tikrai yra nemažai). Patariu kuo greičiau atrasti Haagse Markt - Hagos turgų. Ten vaisiai, daržovės, mėsa, kiti produktai. Vakarais prieš uždarymą galima rasti gerų pasiūlymų, ankstyvą rudenį gavau 3 mangus, visus už 1,50, kilogramas saldžiųjų bulvių - 2 eurai, artėjant Kalėdoms mandarinai centus kainuoja. Visai savaitei maisto susirasti galima už 5 eurus. Deja, po kiek laiko gaminti atsibosta, tad toks taupymo būdas praktiškas pirmuosius mėnesius.

Linkiu pakeliauti po pačią Olandiją, jei finansinė padėtis leis - ir už jos ribų. Amsterdamas, Delftas, Roterdamas, Mastrichtas - keli miestai kuriuose apsilankiau, visi savaip ypatingi. Jei yra jėgų, per kelias valandas galima iki jų ir su dviračiu nukeliauti.
 

Kodėl KABK?

Nors išvykau būdama ketvirtame kurse ir buvo kiek keista staiga vėl atsidurti antrame, džiaugiuosi, kad ten patekau, nes mano grupė buvo tiesiog nuostabi - pilna skirtingų tautybių, skirtingo amžiaus (18-29 m.) ambicingų, talentingų, draugiškų žmonių, iš kurių kelis nuoširdžiai galiu vadinti savo draugais. Tokioje kompanijoje kiekvienas pasisėdėjimas, vakarėlis, darbo pristatymas buvo ne tik gera patirtis, bet ir gerai praleistas laikas, motyvuojantis neapleisti kūrybiškumo, neleisti pasakytiems “ne”, “negerai” prigesinti mano saviraiškos.

Skatinu kuo anksčiau bandyti išvykti, bandžiau kiekvienais metais, vis nepavyko, paskutinę paraiškų pateikimo dieną bendrakursių paskatinta aplikavau - vis tiek nieko neprarasiu. Tikėjausi dar vieno “ne”, bet štai, esu čia.

Taigi, nepasiduokit - tikrai verta!