• Naujienlaiškis
  • Tarptautiniai ryšiai

    Kazimiero Vilko įspūdžiai iš KU Leuven, Belgijoje

    Mokslai

    Visų pirma, tikėjausi, kad studijuodamas „KU Leuven“ universitete, mokysiuos ir gyvensiu Leuvene, idiliškame studentų miestelyje su viduramžius menančiais universiteto pastatais. Tik vėliau paaiškėjo, kad mano architektūros fakultetas įsikūręs Briuselyje, buvusioje baldų parduotuvėje (kas prisimenate kaip atrodė „Saturnas“ Klaipėdoje 1995 metais, tai susidarysite įspūdį), o visas universitetas susideda iš prisijungtų universitetų tinklo ir jungia fakultetus skirtinguose Belgijos miestuose.

    Atvykau studijuoti architektūros magistro. Mokytis buvo tikrai sudėtinga ir tikėtis nuolaidų, būnant „Erasmus+“ studentu, nereikia. Kas savaitę visų dalykų namų darbus reikėdavo pateikti elektroninėje sistemoje „Toledo“ ir jau pirmą savaitę man teko sėdėti penktadienį iki vėlumos, kad nepavėluočiau visko įkelti laiku.

    Studijos labai priminė VGTU bakalauro 3 ar 4 kursą: turėjome atlikti kursinį darbą už 15 kreditų, dar 2 dalykus po 5 kreditus ir vieną pasirenkamą už 5 kreditus.

    Praktiškai viskas, kas tik įmanoma, vyko grupėse, kurias sudarė studentai iš įvairiausių pasaulio vietų. Tai buvo nemažas iššūkis bendrai kurti projektus su žmonėmis iš visiškai kitų kultūrų ir su skirtingais požiūriais į estetiką. Darbus apsunkindavo vien jau tai, kad ne visų anglų kalba buvo pakankama diskusijoms apie idėjas.

    Daugumai paskaitų, kurios prasidėdavo 9 ryte (arba anksčiau) kaskart reikėdavo atsinešti atspausdintus darbus. Turint mintyje tai, kad biblioteka ir spausdinimo salonai mieste dirba 9-18val., identiškai kaip ir mūsų laikas praleidžiamas kasdien paskaitose, nesugebėdavome darbų atspausdinti laiku. Nuolat vėluodavom, o dėstytojai dėl to labai pykdavo.

    Man pasirodė, kad apie pusė dėstytojų buvo linkę be reikalo užkrauti nereikalingų užduočių, keisti užduočių sąlygas savaitgaliais ar švenčių dienomis, todėl studijų kokybė ir bendravimas su dėstytojais nuvylė.

    Biblioteka maloniai nustebino darbuotojų paslaugumu ir literatūros gausa. Tiesa, kartais atėję į biblioteką rasdavome užrašą „šiandien biblioteka nedirbs“. Taip būdavo ir su kopijavimo salonu.

    Vienas įdomesnių dalykų buvo tai, kad universitetas turėjo 24 aukštą gan apleistame ofisų dangoraižyje, kur visa apdaila buvo išmontuota. Likusios buvo tik laikančios konstrukcijos ir lauko sienos. Ten vykdavo kaikurios paskaitos ir kaskart atėjus buvo galima pamatyti įdomių instaliacijų, maketų. Vis dėlto, kadangi tai buvo viena bendra erdvė ir vienu metu vykdavo kelios paskaitos ar užsiėmimai, vieni kitiems trugdydavome dėl triukšmo ir atėjus žiemai ten būdavo labai šalta.

    Gyvenimas Briuselyje

    Nėra paprasta gyventi mieste, kurio pagrindinių dviejų kalbų visiškai nesupranti ir pasijunti toks menkas su savo anglų kalbos žiniomis. Briuselis yra prancūziškai kalbantis miestas, o antra valstybinė kalba yra olandų. Tiesa, centre gan daug kas supranta ir angliškai, bet, tarkim, maisto prekių parduotuvėse ant produktų nerasite angliškų aprašymų.

    Briuselis yra viena tankiausiai apgyvendintų Europos sostinių su 1,18 mln. gyventojų  ir tas jaučiasi visur: siauri šaligatviai, kur net sunku prasilenkti, maisto prekių parduotuvėse siaura, sunku apsisukti ir pan. Nėra buvę dienos, kad nebūčiau girdėjęs policijos arba greitosios pagalbos sirenų. Taip pat, Briuselyje yra labai daug įvairių tautybių gyventojų: prancūzai, rumunai, marokiečiai... Begalė benamių, bedarbių ir įvairių organizacijų, kurios gatvėse tave stabdo ir bando išprašyti pinigų labdarai arba dar kažkam. Nežinau kam. Aš juk nesuprantu prancūzižkai... Tiesa, miestas yra gana saugus, tačiau labai tikėtina, kad naktiniame klube bus pavogta tavo striukė arba greito maisto restorane kažkas pagriebs tavo ant stalo padėtą telefoną. 

    Briuselis yra brangus! Bendrabutyje už vienvietį kambarį mokėdavau 537eur. per mėnesį, o tuo tarpu mano „Erasmus+“ stipendija buvo 400eur. Pripažinsiu, kad tikėjausi, jog universitetas parūpins apgyvendinimą arba jis bent jau nebus toks brangus. Einam toliau. Transportas. Juk tikiesi, kad studentams bus nuolaidos? Taip. Metinis miesto transporto bilietas kainuoja 50eur., jei tu jaunesnis negu 25 metai. Jei vyresnis, kaip aš - 500eur. Vienkartinis bilietas – 2.1 eur. Mėnesio trukmės nėra. Kitos alternatyvos? Automobilis – fiziškai labai sunku rasti vietą parkavimuisi tiek mieste, tiek prie bendrabučio, o ir visur mokamas stovėjimas. Tuo tarpu parkavimo vietos tokios siauros, kad nežinau ar mokėčiau parkuotis į jas. Panašu, kad nemoka ir jie - visų automobilių kampai nudaužyti. Dviratis? Įmanoma, bet per dažnai lyja. Žodžiu, automobilį palikau dar Lietuvoje, visur vaikščiodavau pėstute, o viešuoju naudojausi tik išimtinomis progomis. Maisto kainos irgi didesnės, negu Lietuvoje, o kavines teko visai pamiršti...

    Svarbu paminėti, kad Belgijoje yra puikiai išvystyta traukinių infrastruktūra. Savaitgaliais galima keliauti už pusę kainos. Dažniausiai taip ir ištrūkdavome iš didmiesčio bent vienai dienai, o ir likusi Belgijos dalis yra labai graži. Pamatyti Briugės senamiestį yra tiesiog privaloma!

    Rudens semestras prasidėjo stebėtinai gerais orais: beveik kasdien švietė saulė ir puikiu oru mėgavomės iki pat spalio pabaigos. Tuomet per kelias dienas oras pasikeitė neatpažįstamai: saulė pasislėpė, atvėso, lietus lijo labai dažnai ir ilgai, bet dažniausiai nesmarkiai, o dangus visada buvo vientisa pilka masė. Vėjas būdavo toks stiprus, kad nuolat išversdavo skėtį į kitą pusę. Vėliau paaiškėjo, kad gruodžio mėnuo Belgijoje buvo tamsiausiais ir labiausiai vėjuotas nuo 1934 metų, bet tuo pačiu ir rekordiškai šiltas - pasnigo vos kelis kartus, o tempertatūra žemiau nulio nukrisdavo labai retai. 

    Gyvenimas tarptautiniame bendrabutyje „Van Orley student house“ buvo fantastiškiausias dalykas, ko gali tikėtis „Erasmus+“ studentas. Bendrabutis yra miesto centre, jame vienu metu gyvena iki 100 žmonių ir jie visi yra tarptautinių studijų studentai iš įvairių universitetų ir studijų programų. Bendrabutyje negalima apsistoti trumpiau kaip 5 mėnesius, o ir ilgiau leidžiama tik išimtinais atvejais.  Kambariai vienviečiai arba dviviečiai, bendros virtuvės, lauko terasa. Tai buvo puiki vieta gyventi ir susirasti draugų. Organizuodavome teminius vakarėlius, bendras vakarienes, švęsdavome gimtadienius ir kitas šventes.  Svarbu paminėti, kad kambarį rezervavau tik gavęs kvietimą tokiai galimybei. Vėliau paaiškėjo, kad visi kambariai pusmečiui buvo rezervuoti per 2 valandas. Negana to, rezervacijos patvirtinimui reikėjo pervesti depozitą - 1075 eurus ir ši suma negali būti naudojama nuomos apmokėjimui. Depozitas grąžinamas per 2 mėnesius po nuomos sutarties nutraukimo.

    Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad „Erasmus+“ programa man suteikė neįkainojamos patirties ir visiems linkiu tai patirti. Važiuoti reikia. Vis dėlto, siūlau rinktis ne Briuselį.