Mados dizainas

2021

Adriana Daškevič
BENDRAKŪRA – MADOS DIZAINO LAIKMEČIO DVASIA
Kūrybinės dalies vadovė prof. dr. Renata Maldutienė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc.dr. Vaidutė Ščiglienė

Šio meninio tyrimo tikslas yra ištirti bendrakūros (angl.: co-creation) prieigą mados meninio tyrimo lauke ir suformuluoti jos pritaikymą. Globali šio tikslo priežastis - adresuoti vieną iš mus visus vienijančią globalią problemą – klimato kaitą. Naudojant bendrakūros principą taip pat svarbu rinktis ir tinkamus įrankius, kurie galėtų tarnauti kūrėjams, tarpininkams, edukatoriams bei menininkams kreipti dėmesį į kolektyvinę išlikimo problemą, kuri globaliai mus visus vienija. Sužadinti dialogą, sustabdyti akimirką pamąstymui tarp kolegų, bendruomenės narių, žiūrovų – yra taip pat svarbu, kaip galutinis apčiuopiamas  naujas tvarus produktas ar paslauga, jei tokie apskritai yra reikalingi.
Mados dizainerį matau kaip tarpininką, kuris turėdamas įrankius padeda iškomunikuoti, transliuoti, dekoduoti įvairių rūšių atstovų, idėjų kalbas ir jas apjungti bei vystyti saugia linkme. Man atrodo, kad būtent bendrakūros aktualija mados dizaine dizaineriui paruošia mediatoriaus vaidmenį, o vartotoją (tai gali būti ir gamta, ir žmogus, ir kitos rūšies atstovai) įtraukia į lygiavertį santykį problemos sprendimo, mokymosi, suvokimo praplėtimo paieškose. Šiandien dizainerių ir mados industrijos atstovų kolektyvinio mokymosi (angl.: collaborative/collective learning) ir augimo aktualija yra itin svarbi norint siekti ne tik socio-kultūrinės naudos, taip pat ir atrasti ecocentrinius (gamtocentrinius) inovatyvius sprendimus globaliame klimato kaitos kontekste.Tikimasi, kad vartotojo poreikis ieškoti galimybių kūrybiškai reikštis ir įsitraukti į procesą vis augą. Mados verslas kaip viena iš didžiausių saviraišką atskleidžiančių sistemų tikrai galėtų ieškoti būdų drąsiai įtraukti kitų sričių specialistus (ypač mokslo) į procesą, ieškoti vartotojo poreikius ir kartu spręsti kaip tuos poreikius patenkinti mados objektais nesukuriant daugiau taršos gamtai, o sprendžiant bendruomenei svarbius socialinius klausimus.

Reikšminiai žodžiai: bendrakūra, atvira prieiga, bioplastikas, modulines konstrukcijos, tvarumas, bendruomenė, tarpsritiškumas.

.  

Rūta Kvaščevičiūtė 
ASMENINĖS PATIRTIES INTEGRAVIMAS Į MADOS DIZAINO PRAKTIKĄ
Kūrybinės ir teorinės dalies vadovė prof. dr. Renata Maldutienė

Su asmeninės patirties integravimu į mados dizaino tyrimą susidūriau dar bakalauro metu. Emocionalūs, asmeniški šeimos naratyvai, vaikystės prisiminimai, man buvo ne vien įkvėpimo šaltinis, bet ir daugiau klausimų, nei atsakymų kelianti, smalsumą žadinanti mados dizaino tyrimo tema. Asmeninės patirties, kaip inspiracinio šaltinio vizualumo trūkumas privertė iš naujo apmąstyti mados dizaino, kaip disciplinos specifiškumą ir įvertinti kūrybos galimybes. Mados dizaino tyrimo žingsniai nėra aiškiai apibrėžti, tad dizaineris, per darbo praktiką, išgrynina jam tinkamus būdus. Ne retai, kūrybos procesas prasideda nuo inspiracijos šaltinio, kuris turi vizualią formą. Kurdama mados dizaino kolekciją, įkvėpta asmeninių išgyvenimų, susidūriau su vizualios medžiagos trūkumu ir problema ­– kaip vizualizuoti asmeninę patirtį?  
Šiame darbe kuriu budą, kaip asmeninė patirtis gali būti vizualizuota ir integruota į mados dizaino praktiką. Gyvendami ypač didelio informacinio srauto, dirbtinės socialinių tinklų realybės metu, menininkai susiduria su neišvengiamu pavojumi kartotis, ar nesąmoningai kopijuoti. Šiuo tyrimu kviečiu ieškoti neišnaudotų galimybių ir inspiracijos šaltinių savyje ­­– asmeninėje patirtyje. Manau, jog mano tyrimas gali pagelbėti dizaineriui kūrybiniame kelyje, praplėsti inspiracijų lauką, suteikti galimybę apsvarstyti kitų meninių disciplinų integravimą į kūrybą galimus būdus ir padėti sukurti autentišką meninę kolekciją.

Reikšminiai žodžiai: asmeninė patirtis, inspiracija, autentiškumas, dizaino metodas.

.

Goda Blockytė
MADOS DIZAINERIO GALIMYBĖS SOCIALINĖS PROBLEMOS KONTEKSTE
Kūrybinės dalies vadovė prof. Jolanta Talaikytė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė

Šiandieninis drabužis mados istorijos kontekste savo konceptu yra pažengęs. Drabužis atlieka ne tik pirminę šildymo ir kūno dengimo funkciją, tačiau juo naudojantis galima spręsti labai daug problemų, tiesiogiai nesusijusių su mados dizainu. Naudojantis savo, kaip dizainerės – menininkės pozicija, noriu naudotis drabužiu kaip meninės raiškos priemone atkreipti visuomenės dėmesį į man aktualias, psichinės žmonių sveikatos problemas.
Analizuojant drabužį per istorinę jo funkcijos raidą, bei dizainerį per galimus jo pozicionavimus sieksiu įrodyti, kad mados dizaineris gali kurti ne tik pagrindines savo funkcijas atliekančius drabu- žius, tačiau ir drabužius kaip mados dizaino objektus, kurių funkcija – meninė. Atradus savo, kaip dizainerės poziciją sukūriau mados dizaino objektų parodą, kuriais siekiu atkreipti visuomenės dėmesį į socialinę problemą: šiuolaikinio žmogaus prastėjančią psichologinę būseną.

Reikšminiai žodžiai: mados dizaineris, meninis objektas, psichologinės ir socialinės problemos.

Ruslanas Rybakovas
MADOS DIZAINERIO PAIEŠKOS KURIANT POPULIARIOSIOS MUZIKOS ATLIKĖJŲ AUTENTIŠKĄ ĮVAIZDĮ
Kūrybinės ir teorinės dalies vadovė prof. dr. Renata Maldutienė

Autentišką žvaigždės įvaizdį lemia drąsus dizainerio estetinis, idėjinis sprendimas, kuris dažniausiai traktuojamas kaip įžymybės autentiškumas. Jis tampa išskirtinis tik tada, kai tam tikru laiku sąmoningai išreiškia naują, drąsią, kasdienybę keičiančią idėją. Autentiškumas ilgainiui keičiasi, priklausomai nuo istorinių aplinkybių ir vyraujančio estetikos suvokimo. Tai yra kova tarp neužbaigtumo, nusistovėjusio estetikos suvokimo ir savojo „aš“.
Visi mano autentiško įvaizdžio kūrybiniai ieškojimai, siekiant nustatyti tiek pasaulio, tiek Lietuvos popkultūroje vykstančius procesus, buvo paremti teorija ir asmeniška, subjektyvia estetikos samprata. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad autentiškas įvaizdis yra visuotinio žavėjimosi objektas, atpažįstamas išskirtinumas, kuris tampa tik tam atlikėjui būdingu stiliumi. Tai – netobula būsena, kuriai svarbi aplinka, atstovavimas pirmiausia sau pačiam ir mados naujovių atspindys. Mano, kaip mados dizainerio, įvardyti autentiškų įvaizdžių kriterijai gali būti išreikšti per tokius kūrybos įrankius kaip spalva, forma, konstrukcija. Jie svarbūs, tačiau gali neindefikuoti tikro popatlikėjo autentiško įvaizdžio, galimai tai bus tik mano interpretacija. Mano supratimu, tam, kad įvaizdis taptų autentiškas, jis turi virsti stiliumi ir veikti per stiliaus kodus, būdingus tam tikram atlikėjui. O jei nėra stiliaus ir jo kodų (detalių, spalvų, formų, derinių), nėra ir autentiško įvaizdžio, yra tik naujas įvaizdis, kuris sukuriamas tam, kad išsiskirtų iš pilkumos ir pritrauktų mases į koncertus.

Reikšminiai žodžiai: populiarioji kultūra, sceninis įvaizdis, autentiškumas. 

Beatričė Sindaravičiūtė
AMATO VERTĖS TYRIMAS ŠIUOLAIKINIAME MADOS DIZAINE
Kūrybinės dalies vadovė prof. Jolanta Talaikytė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė

Po pramonės perversmo XVIII a., pasaulio kaita tapo ypač greita, o technologinį tobulėjimą galime matyti kiekvienais metais. Tačiau su technologijomis pasikeitė ir žmogaus požiūris į pasaulį, gyvenimo būdą, į vertę ir į amatus. Ir nors aišku, kad amatai ir rankų darbas vertės neprarado, visgi kyla klausimas kas, ar kokie faktoriai daro amatą vertingą šiuolaikiniame pasaulyje? Todėl magistriniame darbe vizualizuodama batų gamybos procesą, bei pavertusi jį meno kūriniais, siekiu parodyti, kad pats procesas turi vertę nepriklausomai nuo rezultato. Tokiu atveju, procesas įgauna vertę, kuri yra už ekonominių rodiklių. Taip pat, rodomi  gamybos „užkulisiai“ sukuria emocinį ryšį, priskiriamą galutiniam objektui.  To rezultate išryškėja ne-rinkos/simbolinė vertės.

Reikšminiai žodžiai: amatas, vertė, avalynė, procesas.

Ieva Tamutytė
CAMP ESTETIKA: SAMPRATA IR RAIŠKA NŪDIENOS MADOJE
Kūrybinės dalies vadovė prof. dr. Renata Maldutienė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc. dr. Aušra Trakšelytė

Kaip tvariai kurti ekstravagantišką camp madą šiuolaikinės taršos ir išteklių švaistymo kontekste? Pagrindinis tyrimo tikslas yra išsiaiškinti camp sampratą nūdienos aktualijų kontekste bei jos raiškos galimybes antropoceno eroje ir, remiantis atlikto tyrimo medžiaga, pateikti praktines prielaidas, kurių pagalba būtų galima tvariai kurti ekscentriškus camp kostiumus, siekiant kritiškai vertinti šiuolaikinės taršos ir eikvojimo situaciją.
Atsižvelgiant į nūdienos ekologines problemas, tyrime keliama hipotezė, jog camp mada, gali išlaikyti aktualumą prisidėdama prie tvarumo judėjimo. Tyrime spekuliuojama, jog iš pažiūros anti ekologiškas camp gali tapti draugiškesniu aplinkai, pasinaudodamas savo teigiamu požiūriu į kultūrines „atliekas“. Šis tyrimas ne tik nuodugniai supažindina su kompleksiška camp estetika, bet ir pristato naują, platesnį požiūrį į tai, kaip suprantame tvarų dizainą. Darbe pateikiama aiškiai struktūrizuotą, nūdienos kultūrai adaptuota camp samprata ir raiškos charakteristikos gali pasitarnauti tiek nuodugnesniam camp estetikos supratimui, tiek jos taikymui madoje ar kitose meno srityse. Darbo rezultatai naudingi išlaikant camp stilistikos aktualumą ekologinio kolapso akivaizdoje, o sukurtos prielaidos, leidžiančios tvariau kurti ekscentrišką camp madą, gali būti plačiai pritaikomos visose dizaino srityse ieškant tvaresnių sprendimų ir keičiant požiūrį į atliekas.

Reikšminiai žodžiai: camp, queer, mada, estetika, lytis ir tapatybė, ekscesas, švaistymas, tvarumas, antropocenas, upcycling.

Agnetė Voverė 
MADOS FOTOGRAFIJA IR MADOS DIZAINO REPREZENTACIJOS BŪDAI: PLATFORMOS SEIVIT SUKŪRIMO ATVEJIS
Kūrybinės dalies vadovė prof. Jolanta Talaikytė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė

Seivit - mados dizaino platforma ir leidinys, kuriame pristatomi lietuvių mados ir aksesuarų dizainerių portfolio, kūrybos užkulisiai ir tekstai apie madą.
Šiame tyrime analizuojami mados dizaino reprezentacijos būdai, svarbiausias iš jų – mados fotografija. Drabužis gyvena iki ir po fotografijos – yra kuriamas, gaminamas, vėliau nešiojamas. Dizaineriai susiduria su nemenku uždaviniu – kolekcijos kūrybinę koncepciją sutalpinti į fotokampaniją, o nueitas kelias nuo idėjos iki produkto dažnai lieka stalčiuje. Tad projektu siekiama pristatyti madą pasitelkiant įvairiausią vizualinę medžiagą, išryškinti mados dizaino išvirkščią pusę, parodyti, kad kūrybinis procesas yra dalis rezultato vertės. Kritinių ir analitinių publikacijų mados tema niša Lietuvoje nėra užpildyta, mada dažniausiai pateikiama gyvenimo būdo žurnalistikos kontekste, todėl platformoje – dėmesys mados istorijai ir dizaino sričiai.

Reikšminiai žodžiai: mados komunikacija, mados fotografija, mados dizaino procesas.