• Naujienlaiškis
  • Fotografija ir medijos menas

    Paroda "Famm.MA2020.doc". Dokumentacija Andrej Vasilenko. 2020.06.25 - 06.15


     

    Šarūnas Kvietkus, "Cianotipija", fotografijos
    Darbo vadovas Prof. Alvydas Lukys
      Projekte siekiu atrasti naujas kūrybines strategijas ir tikslus seniems fotografiniams procesams. Technologinės raidos pasekmėje senieji procesai, praradę savo pirmapradį mimetinį tikslą, tampa mano rašto darbo ašiniu objektu. Išsikėlęs naują vizualinio kodo sąvoką, ieškau naujų fotografinių galimybių remdamasis tiktai išskirtinėmis fotografinių aparatų, procesų savybėmis ir savyje laikoma informacija. Naudodamas cianotipijos procesą ieškau naujų senųjų fotografinių procesų paskirties galimybių, susijusių su fotografinio tikslo permastymu. Išsikeliu naują strategiją, remdamasis tik fundamentaliomis cianotipijos proceso savybėmis, vadovaudamasis fizikoje paplitusia pirmojo principo logika. Tokiu būdu tik fundamentalių sąlygų sukūrimo fotografiniam procesui įvykti principu paremta strategija leidžia generuoti naujus atvaizdus ir susidaryti naują vertybinį požiūrį į procesus, kurie tapo diskredituoti technologinės raidos pasekoje.

     
    Kotryna Briedytė, "Menas po darbo valandų", 6 muzikinės kompozicijos 12" vinilinėje plokštelėje
    Darbo vadovas Doc. Vytautas Michelkevičius
      Dalyvaujant meno lauke turbūt sunku nepastebėti, kad jis yra išsikerojęs ir po savo įprastinių “darbo” valandų” - parodų atidarymai dažniausiai persikelia į dūzges, ten yra aptariami patikę kūriniai, o patys menininkai nuo seno garsėja kaip dionizo kulto atstovai, keisčiausių ir labiausiai pašėlusių vakarėlių organizatoriai. Eksperimentinio meno rašymo eilėraščiai, esė, praktika grįstas meninis tyrimas bei dainose skambantys tyrimo metu parašyti ir rasti tekstai pasitelkiami ne tik nagrinėjant menininkų vakarėlius, bet ir “po darbo valandų” atsirandančius meno kūrinio paskirties pokyčio, lokalios menininkų socialinių aplinkų už meno institucijų ribų, ten gimstančio menininko įvaizdžio, menininių praktikų meno dėmesio ekonomikos užribyje, klubinės kultūros, naktinės ekonomikos, elektroninės muzikos diskursus.

     

     
    Ekvilina Milaševičiūtė, "Pasimetęs iš anksto numatytoje sistemoje", instaliacija
    Darbo vadovas Doc. Vytautas Michelkevičius
      Anketa, prašymas, licencija, diplomas – gyvename totalaus biurokratizmo amžiuje. Biurokratiniai ritualai ir administracinė hipnozė taip įaugusi į kasdienybę, kad kitokių valdymo sistemų negalime net įsivaizduoti. Pergalvojant chaotišką žmogaus natūrą atrodo paradoksalu, kad sukūrėme tokia racionalią, patirtis generalizuojančią sistemą. Nuo vaikystės žaisdami žaidimus, vadovaudamiesi jų taisyklėmis, laimėdami ar pralaimėdami taisyklių laikomės ir toliau, tik dažniau abstrakčių ir savaeigių. Kūrybiškumo akistatoje su nuobodžia administracine sistema belieka ieškoti vizualių biurokratijos įdomumų, jos slaptų išdaigų ir netikėtų poslinkių. Galbūt tikroji kūryba žydi tarp nuobodaus biuro sienų.

      

    Dominyka Čiplytė, "Šv. Menininkai", 5 kūriniai
    Darbo vadovas Prof. Artūras Raila
      Krikščionybė ir šiuolaikinis menas dažnai atrodo kaip nesuderinami dydžiai – religinės idėjos meno pasaulyje priimamos skeptiškai, o menas bažnyčios institucijoje neretai demonizuojamas. Tad kyla klausimas – ar yra koks taškas, kuriame XXI a. galėtų susitikti tiek tikėjimo, tiek autonominio meno praktikos? Susitikimo tašku mano darbe tampa veikimas iš paraščių. Menininkas čia pasirodo ir kaip bendruomenių paribiais vaikščiojantis mearcstapa, atnešantis naują informaciją iš užribių, niekieno žemėje gyvenantis nuogos gyvybės nešiotojas homo sacer, ir dažnai nesuprastas, bet dvasinę žinią bendruomenei perduodantis pranašas.
      Keliaujantis performansas „Šv. Menininkas. Siauras takas ir menininko įtampos tarp religinių ir menobendruomenių“
      Performanso artefaktas. Atsakas XIX a. plakatui „Broad and Narrow way“. Gallery Weekend Kaunas 2019 metu visą dieną skirtingose Kauno miesto vietose (Pelėdų kalnas, Putvinskio laiptai, M. Žilinsko galerija, Muzikinio teatro kiemelis, baras „Kultūra“) balansavau ant virvės.
      Radijo laidos įrašas „Menininkai Marijos radijuje“ (28:25 min.)
      Visai normalu ir suprantama, dėl ko menininkai palikdavo ir palieka bažnyčią – religiniai rėmai, dogmatiškumas, netikrumas, kūrybinės laisvės varžymas. Tačiau kodėl jie į ją sugrįžta? Apie tikėjimą ir meną 2020 m. birželio 18 d. Marijos radijuje kalbinau du menininkus - Eglę Tamulytę-Shaltmirą ir Andrių Zakarauską.
      Video „tik_ėjimas“ (04:51 min.)
    Vaikščiojimas Vilniumi karantino metu (Sporto rūmų stogas, apleistas kiemas, perėjimas mašinų stovėjimo aikšte, Kalvarijų Kryžiaus Kelio stotelės, vartai, „Alyvų kalnas“). Garso takelis – miesto garsai ir Šv. Dvasios malda.
      Video „Antena“ (1:10 min.)

     

     
    Marija Černiavskaitė, "Iškritimas"/"Nuostabus atsitiktinumas"/"Atsinaujinimas", video instaliacija, instaliacija tinkle, performansas, dalyvaujamasis žaidimas
    Darbo vadovas Prof. Artūras Raila
      Mes galvojam, pergalvojam ir kaistam - minčių per daug. Kyla noras izoliuotis ir atsiriboti. Kaip pabėgti ir kam pabėgti, jei tai, kas vyksta viduje, atsikartoja ir yra vienas besisukantis procesas? Kokius procesus patiria šiuolaikinis žmogus, mąstytojas? Šiame magistriniame darbe noriu šnekėti, kas vyksta, kai gyvenamoji vieta iššaukia kitus, tamsesnius jausmus, ir ką tie jausmai verčia mus daryti, kokių veiksmų ir judėjimų imtis.
      Savo darbe pasirinkau žmogų sugretinti su kompiuteriu. Žmogaus jausmų ir kompiuterio procesų sintezė yra šio darbo naujumas ir aktualumas, estetinis ir esminis pjūvis. Pasirenku šią priemonę, norėdama sulyginti kompiuterio technologinius procesus su žmogaus emocijomis ir pabėgimo nuo izoliacijos būdais bei teigiu, jog kompiuteris veikia pagal žmogų, o gal žmogus – pagal kompiuterį?

     
    Ernestas Tatlauskas, "Po baltomis uždangomis", fotografijų serija
    Darbo vadovas Prof. Alvydas Lukys
      Praktinis baigiamasis darbas yra skirtas tarsi pratęsti meno kūrinio, vaizduotės ir intuicijos santykio temą. Šiose fotografijose atvaizdo naratyvas yra tarsi nutildomas, ir aš pats, kaip autorius, čia lieku nematomas. Žiūrovui leidžiama atgaivinti kūrinį savo vaizduotėje tik tam tikrų paliktų užuominų dėka. Kūrinys labai lengvai gali būti pritaikomas kiekvienam individualiai, nes daiktai paslėpti po baltomis uždangomis nebūtinai turi būti interpretuojami tik kaip daiktai.

     

    Lidija Kaleinikovaitė, "Liaudies balsas", video instaliacija
    Darbo vadovas Prof. Alvydas Lukys
      Viena ryškiausių meno kontekste vyraujančių problemų yra tarpusavio nesusikalbėjimas. Visi analizuojami klausimai, kaip pavyzdžiui: Koks menas turi būti? Ką atstovauti? Kokias vertybes kelti? Ką pasakoti, perteikti? – nepriveda prie bendro atsakymo, o tuo pačiu sukelia tik dar daugiau klausimų. Galima pastebėti, kad kaip ir nėra norinčių šiais klausimais padiskutuoti ir rasti bendrą atsakymą – kas tikrai būtų labai naudinga ir patiems menininkams, ir, žinoma, žiūrovams. Dažnu atveju matyti nuomonių gausa, bet ne kylanti diskusija. Dauguma meno lauko dalyvių tiesiog turi nuomonę, koks menas turėtų būti ir, atrodo, kad nesiekia diskutuoti. Norint gauti atsakymus, koks menas turėtų būti šiandien, eužtenka vieno apibrėžimo – šis klausimas turėtų kelti diskusiją. Kol kas menas yra apsuptas abipusiu nepasitikėjimu, o iš to atsiradusi sumaištis nebeleidžia aiškiai išgirsti ir suprasti nė vienos nuomonės. Kyla klausimas – kuria oponuojančia nuomone pasitikėti žiūrovui? Kaip susikalbėti?

     

    Martynas Norvaišas, "Tėvai", fotografijų serija
    Darbo vadovas Prof. Alvydas Lukys
      Draugelis staiga pasikeičia, kai ant jo rankų atsiranda kūdikis. Tai tampa priežastimi pergalvoti savo artos santykį su tėvo figūra. Mes gal per daug apie jį tylėjom, o jis laikė per didelį atstumą. Gal tada tėvui svarbiau buvo išlaikyti, nei suteikti švelnumo. Šitie tėvai su kūdikiais rodo, kad vis dar augam.
            2019   2018   2017   2016   2015 ir ankstesni