Naujos kartos naujai iškepti juvelyrai. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas jau kelintą dešimtmetį kasmet įlieja šviežio kraujo į šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos sceną. Juvelyrika yra būdas kalbėti apie pasaulį, visada tą sakau. O šitie bakalaurai kalba apie jausmus ir patirtis. Apie atleidimą, susitaikymą ar pyktį, ištinkantį po nuodėmės, kaip Gintarė Janulaitytė, pasirinkusi santūrų ir subtilų būdą išreikšti jausmus segėmis - kaip daro politikės, tik jaunoji menininkė pasakoja ne apie politines intencijas,o apie asmeninius potyrius. Žiauriai smagu matyti Airidą Skublicką, žaidžiantį kičo sąvoka, kuri įsikūnija metalinių pagalvėlių siena. Kas smagiausia - kad jos realiai pripučiamos. Nors ir metalinės, aha. Ar studentus, kuriančius aksesuarus, kurie kaip gumbuota oda vienodai priglunda ir prie medžio, ir prie kūno. Ar į mineralus išskaidančius kiaušinio lukštą ir iš jo sudedamųjų dalių kuriančius naujus objektus. Ar atsigręžiančius į asmeninę atmintį - nykstantį kaimą ar buvusius rūbus, įgaunančius antrą kvėpavimą. Kiekvieną kartą pradžia yra Telšiuose - paskui jau galima taikytis į Amsterdamą, Londoną ar Stokholmą. Bet tai, ką gauni iš tų žemų debesų, ežero, neišvengiamos fizinės vienatvės, derančios su vidiniu atvirumu pasauliui, akistatos su savim, amato, kasdien metančio tau iššūkį, yra bagažas, kuris visą laiką lieka su tavim ir kuriuo gali didžiuotis.
Doc. dr. Jurgita Liudavičienė
Baigiamojo darbo vadovas per gynimus: Šis kūrinys yra toks darbas, kokį norėčiau sukurti aš pats
Menininkas ir VDA Telšių fakulteto dėstytojas, 5-ių talentingų studentų darbo vadovas per baigiamųjų darbų gynimus neįprastai ir kūrybiškai atsiliepė apie savo auklėtinius.
