• Naujienlaiškis
  • Nuo rugpjūčio 28 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje (NMK) veiks paroda „Šmėklų miškas“ – tarptautinė aštuonių šiuolaikinio meno kūrėjų, dirbančių su skirtingomis medijomis ir temomis, ekspozicija, kurioje tiriamas vietiniuose ir visos planetos miškuose persipynusių istorijų, ekologijų ir mitologijų spektras. Grupinė paroda, kuruojama Stokholme gyvenančio kuratoriaus Rado Ištoko, žymi paskutinę 4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą, NMK nuo 2017 m. vykdomo tęstinio Europos bendradarbiavimo projekto, dalį. Jame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ribinių ir tranzitinių situacijų, susitaikymo ir kultūros pereinamumo temoms.

    Parodoje „Šmėklų miškas“ (angl. The Spectral Forest) pristatomi ir nauji, ir anksčiau sukurti darbai, kviečiantys pasivaikščioti po užburtą mišką – idėją, paremtą šventųjų girių reikšme Baltijos regione, taip pat naikinimo ir kultivavimo, perkėlimo bei iškeldinimo Kuršių nerijoje istorija. Parodos pavadinimas užsimena ne tik apie šmėklas, vaiduoklius ir dvasias (angl. spectre – šmėkla, pamėklė), tradiciškai gyvenančius miške, bet ir apie spektrą (angl. spectrum) – būseną, neapribotą atskirų verčių rinkiniu. Tokiu būdu paroda akcentuoja tęstinumą, takumą ir laidumą kaip priešpriešą siauroms dvinarėms kategorijoms ir priešinančiai kalbai, vis labiau dominuojančiai politiniame klimate.

    Dalis Šmėklų miške pristatomų kūrinių yra susiję su Nidos, kaip vietovės, specifika, tačiau vien ja neapsiriboja. Eglės Budvytytės tarprūšinis filmas Dainos iš komposto: mutuojantys kūnai, bliūkštančios žvaigždės, sukurtas drauge su Marija Olšauskaite ir Julija Steponaityte ir prodiusuotas kartu su Tarptautine Rygos šiuolaikinio meno bienale (RIBOCA), ir Marko Thero Golo buvo filmuoti Nidos apylinkėse. Golo tyrinėjamas LGBTIQ+ potencialas regione, kuris atskleidžiamas per Golo Manno, rašytojo Thomo Manno sūnaus, asmenybę, o Elin Már Øyen Vister ir Santiago Mostyn kūriniuose bandoma persipynusias Baltijos pakrantės istorijas naujai sujungti su, atitinkamai, Skandinavijos krantais ir Karibų salomis. Nauja monumentali išbalintų piešinių serija, sukurta šiuo metu „The Future Generation Art Prize“ premijai nominuoto Paulo Maheke, tęsia jo susidomėjimą kosmologija ir komunikacija tarp skirtingų pasaulių bei laikmečių. Pastaroji tema taip pat plėtojama Jin Mustafos darbuose, įskaitant ir jos naują filmą Užbėgant regai už akių. Tuo tarpu Susannos Jablonski skulptūros ir Ievos Rojūtės tekstinės bei erdvinės instaliacijos leidžia į intymius pasaulius pažvelgti pro jų emocinį krūvį, apglėbiantį mus it miškas, augantis iš gilios prisiminimų ir tarpusavio ryšių dirvos. 

    Ši paroda ir 2021 m. sausį pasirodysiantis jos katalogas – paskutinis iš keturių kviestinio kuratoriaus Rado Ištok Nidos meno kolonijoje (NMK) kuruoto projekto skyrių. Įvairius formatus apimantis projektas Nidoje įgyvendintas kaip platesnio Europos bendradarbiavimo projekto 4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą (angl. 4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture), bendrai finansuojamo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“, dalis. Vykdant minėtą programą, penki iš projekte dalyvaujančių menininkų 2019 m. rudenį du mėnesius praleido NMK rezidencijoje, kur ruošė naujus kūrinius parodai. Tų pačių metų spalio mėnesį kolonijoje vyko trijų dienų dirbtuvės Lūkuriuojant ant slenksčio (angl. Dwelling on the Threshold), kurių metu tyrinėtos perėjimo, srauto ir takumo erdvės. Vėliau, 2020 m. vasario mėn., išleistas to paties pavadinimo dirbtuves dokumentuojantis elektroninis leidinys.

    Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija suteikia erdves ir patogias sąlygas menininkams ir kitų sričių profesionalams, dirbantiems su vizualiąja kultūra, susikaupus ir netrukdomai veikti Nidoje, atokioje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje vietovėje. NMK supa unikalus Kuršių nerijos peizažas: miškai, smėlio kopos ir jūra. NMK vykdo rezidencijų programą, organizuoja kasmetinę Nidos doktorantų mokyklą, inicijuoja meno, edukacijos ir tyrimų projektus. 2011 m. įkurta Nidos meno kolonija veikia visus metus ir suteikia erdvę kūrybinėms dirbtuvėms, intensyviems kursams, parodoms, seminarams, repeticijoms, menininkų pristatymams bei kino seansams. 2019 m. NMK 58-ojoje Venecijos meno bienalėje pristatė Lietuvos nacionalinį paviljoną Saulė ir jūra: Marina, pelniusį „Auksinio liūto“ apdovanojimą už geriausią nacionalinį paviljoną. 

    Facebook renginys

    Parodą Nidos meno kolonijoje iki lapkričio 8 d. bus galima nemokamai apžiūrėti nuo antradienio iki sekmadienio (10–17 val.). 

    Dalyvaujantys menininkai

    Eglė Budvytytė (g. 1981 m.) yra Amsterdame gyvenanti menininkė. 2008 m. ji baigė Pieto Zwarto institutą Roterdame ir nuo tada veikia performanso bei vizualiųjų menų sankirtoje. Eglė kuria videodarbus ir performansus, tyrinėdama kūno, viešosios erdvės ir publikos santykius, traktuodama judesį ir gestą kaip galimus socialinės lyties, vaidmenų ir normų apvertimo įrankius. Tarp jos naujausių parodų – 2-oji Tarptautinė Rygos šiuolaikinio meno bienalė RIBOCA (2020 m.), XIII Baltijos trienalė Rygoje (2018 m.), Tarptautinis Lofoteno meno festivalis (2017 m.) ir „Art Dubai Commisions“ (2017 m.).

    Susanna Jablonski (g. 1985 m.) yra Stokholme gyvenanti menininkė, dirbanti su skulptūra, video ir garso kompozicijomis. Dažnai kruopščiai išbaigtas skulptūras su liaudiškais objektais jungiančiose jos instaliacijose tyrinėjama ontologinė medžiagų ir kūnų vertė – kaip jie išsilaiko arba suyra, ir kaip jų apgyvendintiems laikotarpiams ir vietoms priskiriama prasmė. Jablonski kūriniai pastaruoju metu eksponuoti Bonniers kunsthalėje Stokholme (2020 m.), Pietų Albertos meno galerijoje Letbridže, Kanadoje (2020 m.) ir OBRA Malmėje (2019 m.). Nuo 2017 m. Jablonski dirba su tęstiniu meninio tyrimo projektu Gender of Sound Karališkajame meno institute Stokholme. 

    Paul Maheke (g. 1985 m.)  dirba ir gyvena Londone. Maheke įgavo meno praktikos studijų magistro laipsnį Aukštesniojoje nacionalinėje menų mokykloje Paryžiuje-Serži (2011 m.), o 2015-aisiais „Open School East“ užbaigė menininkams ir kultūros profesionalams skirtą partnerių programą Londone-Margeite. Jo kūryboje, apimančioje performansą, instaliacijas, garso ir video kūrinius, permąstomas archyvinis kūno potencialas, tyrinėjant, kaip sudaroma atmintis ir tapatybė. Tarp jo solo parodų yra OOLOI, „Triangle France“ Marselyje (2019 m.); A fire circle for a public hearing, „Vleeshal“ Midlburge (2019 m.) ir Chisenhale galerijoje Londone (2018 m.); ir Letter to a Barn Owl, „Kevin Space“ Vienoje (2018 m.). Tarp grupinių parodų – Meetings on Art 58-ojoje Venecijos bienalėje (2019 m.) ir 13-oji Baltijos trienalė Talino menų halėje (2018 m.). 

    Elin Már Øyen Vister (g. 1976 m.) yra menininkė, kompozitorė ir rankiotoja (angl. „forager“), gyvenanti Rioste, Norvegijoje. Jos patirtis garso, muzikos, lauko įrašo ir radijo srityse suteikia tarpdisciplininį pobūdį jos kūriniams, tyrinejantiems klausymą kaip meninę praktiką ir būdą patirti ir konstruoti pasaulį. Siakiant atsiplėšti nuo vakarietiškų patriarchalinių hegemoninių naratyvų, Már kūriniuose susitelkiama į kraštovaizdyje glūdinčią išmintį, atsispiriant nuo čiabuvių metodologijos ir queer, multikultūrinio ir daugiabalsio visatos suvokimo. Tarp jos tęstinių projektų – Soundscape Røst ir Deconstructing Norwegian-ness. Már pat yra viena iš „Røst“ rezidencijų programos Skomvær Fyr miestelyje Norvegijoje organizatorių.

    Santiago Mostyn (g. 1981 m.) gyvena ir dirba Švedijoje, bet palaiko tvirtus ryšius su Zimbabve ir Trinidadu ir Tobagu, valstybėmis, kuriose užaugo. Menininkas kuria filmus, instaliacijas ir performansus, kurie kvestionuoja ribas tarp skirtingų kultūros sferų, pasitelkdami išmintį ir istoriją, glūdinčią tiek kūne, tiek racionaliame prote. Mostyn yra rodęs kūrinius įvairiose institucijose bei renginiuose, tarp jų – 12-ojoje Afrikos fotografijos bienalėje Recontres de Bamako Bamake (2019 m.), Geteborgo bienalėje (2017 m.), Moderna muziejuje Stokholme (2016 m.), Stavangerio Kunsthalėje (2014 m.) ir Malmės Kunsthalėje (2013 m.). Tarp naujausių parodų –  Not a Single Story II „Wanås Konst“ Knislingėje, Švedijoje (2019 m.), Survival Kit 10.1 Latvijos šiuolaikinio meno centre Rygoje (2019 m.) ir The Measure of All Things: On the (In)Human Lundo Kunsthalėje (2019 m.). 2018 m. Mostyn buvo vienas iš With the Future Behind Us, Švedijos šiuolaikinio meno apžvalgos Moderna muziejuje, kuratorių. 

    Ieva Rojūtė (g. 1989 m.) gyvena ir dirba Vilniuje. Jos erdvinės instaliacijos formą įgyjančiuose tekstiniuose kūriniuose tyrinėjami kasdieniai žmonių santykiai, šeimos, individo tapatybės konfliktai bei kasdienybės folkloras, nuolat grįžtama prie pagrindinių baimės, nesėkmės, nelaimės, nerimo nuojautos temų. Rojūtės kūryba buvo pristatyta „Autarkia“ Vilniuje (2019 m.), „Bus Projects“ projektų erdvėje Melburne (2019 m.), XIII-ojoje Baltijos trienalėje ŠMC ir Talino parodų rūmuose (2018 m.), Zamek Ujazdowski Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje (2018 m.), „TUM Cultural Association“, Le Murate, Florencijoje (2018 m.) ir kitur. Rojūtė taip pat yra surengeusi personalines parodas „PS2“ projektų erdvėje Belfaste, Šiaurės Airijoje (2019 m.) ir projektų erdvėje „Editorial“ Vilniuje (2018 m.).

    Mark Ther (g. 1977 m.) yra vizualaus meno ir filmų kūrėjas, gyvenantis Prahoje. Jis baigė Prahos dailiųjų menų akademiją, įskaitant mainų programą „Cooper Union“ Niujorke. Thero videodarbai ir filmai, kuriuose realybė neretai jungiama su fikcija, savo temomis renkasi trauminius, kontroversiškus ir nuslopintus klausimus, tokius kaip socialinė lytis, seksualumas ir Sudetų tapatybė, įskaitant Sudetų vokiečių istoriją bei trėmimą iš Čekijos pasienio žemių po Antrojo pasaulinio karo. Šias problemas papildo humoro, popkultūros, sensualumo, camp ir queer estetikos elementai. 

    Jin Mustafa (g. 1988 m.) yra vizualaus meno kūrėja, DJ ir elektroninės muzikos prodiuserė, gyvenanti Stokholme. Ji dirba su video, objektais, garsu ir muzika, tyrinėdama ryšius tarp technologijos, įsivaizduojamų erdvių ir asmeninės bei kolektyvinės atminties klausimų. Tarp jos naujausių parodų – The Shift Haninge Kunsthalėje Stokholme (2019 m.), Ripple Alta menų erdvėje kartu su Signal, Malmėje (2018 m.); If she wanted I would have been there once, twice or again Zeller Van Almsick galerijoje Vienoje (2018 m.); kartu su Natália Rebelo sukurtas kūrinys parodai Chart Emerging Šarlotenburgo Kunsthalėje Kopenhagoje (2018 m.) ir I’m fine, on my way home now, „Mossutställningar“ Stokholme (2017 m.)

    Rado Ištok yra yra kuratorius, rašytojas ir redaktorius, gyvenantis Stokholme. Kaip Europos bendradarbiavimo projekto 4K: Nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą (4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture) kuratorius, jis Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje kuravo menininkų rezidencijas, vedusias link parodos Šmėklų miškas (2020 m.) ir kūrybinių dirbtuvių Lūkuriuojant ant slenksčio (Dwelling on the Threshold, 2019 m.). Taip pat jis vadovauja projektui Spaces of Care, Disobedience and Desire (2018–2020 m.), diskursyviai tyrimų platformai, įgyvendinamai kartu su Marie-Louise Richards ir Natália Rebelo Karališkajame menų institute Stokholme. 2020 m. jam tyrimų stipendijas skyrė Helge Ax:son Johnson fondas ir Slovakijos menų taryba. Tarp naujausių parodų – Black Atlas Július Koller draugijoje Bratislavoje (2019 m.), Liquid Horizons „tranzit.sk“ Bratislavoje (2019 m.), Other Visions PAF Animacinio kino festivalyje Olomouce, Čekijoje (2018 m.); I’m fine, on my way home now „Allkonstrummet“ Stokholme (2017 m.). Tarp jo redaguotų leidinių – Jacqueline Hoàng Nguyễn meninė knyga Crating the World (Athénée Press, 2019 m.) ir elektroninės publikacijos Lūkuriuojant ant slenksčio / Dwelling on the Threshold (Nidos meno kolonija, 2020 m.) ir  Decolonising Archives (L’Internationale Online, 2016 m.).

    Paroda yra „4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą“ projekto dalis, finansuojama Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros tarybos.

    NMK imasi reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui – prašome atkreipti dėmesį, kad ir lauke, ir viduje vykstančiuose renginiuose privalu dėvėti veido kaukes. Būkite apdairūs ir išlaikykite bent 1 metro atstumą nuo kitų svečių lankydamiesi renginyje. Prašome likti namie, jeigu jaučiate COVID-19 simptomus arba įtariate, kad turėjote kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.