• Naujienlaiškis
  • Projektinė veikla

    Įkvėptasis pakirptais sparnais: dailininkas vėlyvuoju sovietmečiu. Rimtauto Vincento Gibavičiaus atvejis

    Projekto būsena Įgyvendinama
    2018 m. skirtas finansavimas 2 078,00
    Projekto vertė 12 468,00
    Atsakingas asmuo Ieva Pleikienė
    Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis 2018-07-01 - 2021-06-30
    Projekto portfelis Mokslo projektų portfelis

    APIE PROJEKTĄ

    Projekto tikslas – parengti monografiją apie dailininkų statusą ir vaidmenį Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu. Pagrindinis tyrimo klausimas: koks santykis tarp sovietinio režimo pastangų formuoti dalininkų kūrybinį ir vertybinį identitetą ir dailininko galimybių išsaugoti kūrybinę ir vertybinių nuostatų laisvę. Projekto uždaviniai: (1)  žvelgiant iš pozicijų, susijusių su R.Gibavičiumi (studento ir dėstytojo), aptarti dailininkų rengimo LTSR valstybiniame dailės institute programinių nuostatų kaitą, profesūros santykį su jomis ir studijuojančiųjų laikyseną. (2) išanalizuoti kūrėjo įinstitucinimą Dailininkų sąjungoje formaliųjų (lėmusių vietinės dailės politikos formavimą) ir neformaliųjų (Ainės Ramonaitės įvardintų savaimios visuomenės terminu) santykių aspektu. (3) ištirti Lietuvos leidyklų reikšmę jaunųjų 7-ojo dešimtmečio dailininkų kūrybos formavimuisi ir išsiaiškinti jos sąsajas su knygų dailės suklestėjimu Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu. (4) aptarti R. V. Gibavičiui būdingą  kūrybos ciklais metodą. (5) apžvelgti sovietinio periodo dailininkų indėlį į Lietuvos heraldikos atkūrimą 1966–1970 m. dirbant Respublikinės heraldikos komisijoje, veikusioje prie LTSR Kultūros ministerijos ir šios veiklos tąsą pasikeitus politinėms aplinkybėms ir atkūrus komisiją 1987 m. (6) iš šiandienos pozicijų peržvelgti senųjų VU ansamblio pastatų interjerų puošybos modernios monumentaliosios dailės kūriniais istoriją. (7) ištirti dailininko darbą teatre bendradarbiavimo su   režisieriumi aspektu. (8) išryškinti įvardintas temas vienijantį dualizmo motyvą, nulemtą dailininkui gyvybiškai svarbaus poreikio būti pripažintam ir laikytis asmeninių vertybinių nuostatų.  
     

    Projektas įsilies į sovietinio periodo Lietuvos kultūros istorijos ir visuomenės tyrimus papildydamas juos kol kas nuosekliai neišanalizuota dailininko situacijos tema. Skaidra Trilupaitytė yra ištyrusi  ją lūžio periodu (Skaidra Trilupaitytė. Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga - Nepriklausomybės pradžia, Vilnius: Artseria, 2017), Giedrė Jankevičiūtė išstudijavusi karo metus (Po raudonąją žvaigžde: Lietuvos dailė 1940–1941 m. Sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: LKTI 2011). Numatytasis tyrimas chronologiškai įsiterpia tarp šių dviejų. Žvelgiant iš dailėtyrinių pozicijų, istorijos konstravimo požiūriu dėl dėmesingumo faktologijai ir gausių įvairaus pobūdžio, dažnai marginalinių, vizualinių ir rašytinių šaltinių pasitelkimo, kaip sektinas pavyzdys turima minty Viktoro Liutkaus studija „Penketas. Tapybos anatomija“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, VšĮ Nepriklausomi meno kritikai,  2016). Dailininkų situacijos vėlyvuoju sovietmečiu analizė idėjiškai artima Viliaus Ivanausko tyrimams apie to periodo Lietuvos rašytojus (Vilius Ivanauskas. Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai Tautų draugystės imperijoje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015). Jam svarbūs nesovietiškumo apraiškų sovietinėje visuomenėje tyrimai monografijoje „Nematoma sovietmečio visuomenė“ (mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė, Vilnius: Naujasis židinys–Aidai, 2015). Siekiant suprasti visuomenės funkcionavimo dėsnius ir vėlyvojo sovietmečio gyvenimo kontekstą kliaunamasi Tomo Vaisetos monografija „Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984)“ (Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis židinys–Aidai, 2014). Lietuvių tautinės tapatybės, prisitaikymo prie sovietinio režimo ir pasipriešinimo jam aspektais aktualūs Nerijos Putinaitės tyrimai (Nerija Putinaitė. Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis židinys–Aidai, 2015; Nerija Putinaitė. Nenutrūkusi styga. Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2007).

    Tyrimas papildys esamus sovietologinius tyrimus dailininkų sambūvio su sovietiniu režimu analize. Pagrindinis konceptualusis akcentas - savirealizacijos galimybės apribotos laisvės sąlygomis. Projekto įgyvendinimui pasitelkiama iki šiol tik fragmentiškai į dailėtyrininkų akiratį pakliuvusi pirminių dokumentinių šaltinių medžiaga.