• Naujienlaiškis
  • Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Dailės istorijos ir teorijos katedra atnaujina 2019 metais didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra”, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristatys naujausius tyrimus dailės ir architektūros istorijos, paveldo, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityse.

    Vasario mėnesį numatytos trys paskaitos:

    Vasario 11 d. VDA ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto menotyros doktorantas Marius Daraškevičius paskaitoje „Dvaro rūmų patalpų labirintas: forma, funkcija, tradicija“ atskleis rūmų vidaus erdvių išplanavimo ir paskirčių ypatumus XIX amžiuje.

    XVI-XVIII a. pradžios dvarų rūmų patalpų išdėstymas gana paprastas ir aiškus. Tačiau XIX a. rūmai, kuriuose ankstesnes „izbas” pakeitė įvairūs kambariai, salės ir salonai, tampa tikru patalpų labirintu. Šioje paskaitoje pakviesime praverti XIX a. dvaro rūmų duris ir atskirai apžvelgi kiekvienos patalpos tradiciją, jos formą ir konkrečią funkciją –vestibiulį („sienių“), prieškambarį, saloną, salonėlį („bavelnę“), biliardinę, fumuarą, buduarą, kabinetą, valgomąjį, kredensą, vaistinėlę („aptečką“), kavos ruošimo patalpą („kavernę“), podėlio patalpą („špižarnę“), kambarinės patalpą („pakajavą“), miegamuosius, taip pat užsukti ir į garderobą, vonios kambarius bei tualetus.

    Vasario 18 d. VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė paskaitoje „Dievo niekas nėra matęs“: III–IV a. krikščioniškoji ikonografija“ supažindins su ankstyvųjų krikščionių kurtais atvaizdais – jų atsiradimo ir raidos aplinkybėmis, padės suprasti jų prasmes.

    Pirmieji krikščioniški atvaizdai pasirodo apie 200-sius metus. Ankstyviausia katakombų tapyba datuojama maždaug 200–230 m., o simbolinės skulptūros ant sarkofagų – pirmaisiais trimis IV a. dešimtmečiais. Tai laikmetis, kuomet pagrindinė ikonografijos funkcija ir tikslas – tarnauti tikėjimo tiesų raiškai. Paskaitoje aiškinsimės krikščioniškosios ikonografijos genezę ir jos etapus, aptarsime ankstyvosios Bažnyčios pastangas vaizdu perteikti tikėjimo slėpinius. Religinį turinį išreiškiančių atvaizdų ištakų tyrimas padės suprasti jų prasmę ir vaizdžiai parodys istorinių aplinkybių įtaką krikščioniško atvaizdo sampratai.

    Vasario 25 d. VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė, Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Mickūnaitė paskaitoje „Žygimanto Augusto medalis žiūrovo rankose: apversto vaizdo galia“ pasidalins savo atradimu – Oksfordo universiteto Ashmolean muziejuje saugomo XVI a. vidurio Žygimanto Augusto medalio versija ir, remdamasi šaltinių tyrimais, atskleis jos sukūrimo kontekstą bei netikėtas prasmes.

    Veikiausiai  1553 m. Giovannio Giacomo Caraglio sukurtas Žygimanto Augusto medalis buvo ne tik gausiai kopijuotas, bet ir perdirbtas: Oksfordo universiteto Ashmolean muziejuje saugomas perdirbinys sujungė portretinio averso kopiją su iš kabučio perdarytu reversu.  Pasitelkiant  vaizdinius ir rašytinius šaltinius paskaitoje apžvelgiami Žygimanto Augusto medaliai, pristatomas 1553 m.  originalo ir jo perdirbinio kontekstas ir išskleidžiamas  dvipusio medalio potencialas ne tik jungti, bet ir apversti prasmes.

    Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu dailetyra@vda.lt

    Paskaitos nemokamos, jos vyks vasario–gegužės mėnesiais Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas” (Maironio g. 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112), esant poreikiui (užsiregistravus daugiau nei 100 klausytojų) – Gotikinėje salėje (VDA Senieji rūmai, Maironio g. 6). Paskaitų pradžia – 18 val., trukmė – 1 val.

    Kovo mėnesio lektoriai ir jų paskaitų temos bus pristatytos vasario pradžios pranešimuose.