Augustas Serapinas „February 13th“ (Emalin, London, 2019).
Gruožio 4 d. nuotolinėje vaizdo konferencijoje laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas paskelbė 2020 metų Kultūros ministerijos premijų laureatus.
Šiemet premijos teikiamos ir už susitelkimą, tvirtybę, kūrybingumą, kurie leido mums kovoti su labai didele krize kultūros sektoriui, su pandemijos iššūkiais. Be jūsų tvirtybės, be jūsų kūrybingumo, be jūsų vidinės laikysenos nebūtų buvę įmanoma tų iššūkių įveikti. Būtent už šį susitelkimą, tvirtybę ir atsidavimą savo darbui tokiu sunku metu nuoširdžiai jums visiems dėkoju. Norėčiau jums palinkėti darnios idilės, kurioje raškytumėte savo kūrybos ir veiklos vaisius.
M. Kvietkauskas
VDA bendruomenė sveikina LR Kultūro ministerijos premijos laureatus - VDA Vilniaus fakulteto (VF) Skulptūros katedros 4 kurso studentas Denisas Kolomyckis ir absolventas Augustas Serapinas bei VF Fotografijos ir medijos meno katedros absolventas Julius Kuršis apdovanoti Jaunojo kūrėjo premijomis, o VF Fotografijos ir medijos meno katedros absolventė dr. Dovilė Dagienė apdovanota Balio Buračo fotografijos meno premija.
.jpg)
Denisas Kolomyckis - aktorius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas, vienas iš performanso meno atlikėjų atgaivinųsių „site-specific“ ir „performance art“ meno šakas, nepriklausomoje Lietuvoje. Denisas mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, baleto skyriuje, šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedroje. Menininkas kelerius metus dirbo su legendiniu nepriklausomo kino kūrėju Jonu Meku Niujorke (JAV). Denisas Kolomyckis yra vienas iš geriausiai žinomų lietuvių performanso meno atlikėjų, savo šokio ir choreografijos žinias pritaikęs ne „didžiajai scenai“, o galerijų erdvėms. Denisas yra pristatęs savo darbus daugelyje Europos valstybių, taip pat JAV (Niujorkas, Mississippe), Rusijoje (Maskvoje) ir Kaukazo šalyse (Gruzijoje ir Armėnijoje). Menininkas nuolatos tobulinasi skirtinguose meistriškumo kursuose ir aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime, taip pat Lietuvos tarpdisciplininio meno reprezantavime užsienyje. Per pastaruosius metus Kolomyckis sukūrė fotografijų parodas, spektaklius, tapybos darbus ir instalacijas susijusias su žmogaus teisių tematikomis. Jo meno kūriniai buvo eksponuojami Šiuolaikinio meno centre, Serpentine gallery (Londone), Microscope gallery (Niujorke) ir kitur, projekto „Ona, Ona pakelk sijoną” darbai taip pat pristatyti „The Guardian“ ir kitose periodinės kultūrinės žiniasklaidos kanaluose.
Ši premija įgalina plėsti savo tarpdiscipliniškumo ir skulptūros vystymo plotmes. Esu dėkingas VDA Skulptūros katedros dėstytojams už galimybę kurti, plėsti suvokimą apie šiuolaikinę skulptūrą. Ypatingai esu dėkingas dėstytojui Antanui Šnarui už visokeriopą pagalbą ir galimybę mokytis psichologiškai sveikoje atmosferoje (jos mums dažnai trūksta, o katedros kuriamas santykis su studentais, padeda ir skatina tobulėti).
Denisas Kolomyckis
Augusto Serapino meninės praktikos kyla iš empatiško mūsų darbo struktūras ir institucijas kuriančių žmonių suvokimo. Sutelkdamas dėmesį į gyvenimą sudarančias neišskirtines ir nepastebimas detales, Serapinas remiasi kasdienių situacijų tyrimais kaip įžvalgomis į platesnius struktūrų sąlygotus reiškinius. Augustas Serapinas gyvena ir dirba Vilniuje.
Tarp pastarųjų parodų: 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, „May You Live in Interesting Times“ (jaunaiusias bienalės menininkas); „February 13th“, Emalin, Londonas; „Waiting For Another Time“, Apalazzo Gallery, Breščia; „Where is Luna?“, CURA Basement, Roma; „Blue Pen“, David Dale Gallery, Glazgas; „Give Up the Ghost“, Baltic triennial 13, Vilnius; „Everything Was Forever, Until it Was No More“, Rygos šiuolaikinio meno bienalė RIBOCA1, Ryga; „How to Live Together“, Kunsthalle Wien, Viena; „Four Sheds“, Fogo Island Arts, Niufaundlandas; Phillip, Lukas & „Isidora“, SALTS, Bazelis; „How to Gather?“, 6-oji Maskvos šiuolaikinio meno bienalė, Maskva.
Nuotr. aut. Raimonda Vyšnia
Nuo pat menininko kelio pradžios Vilniaus dailės akademijoje iki pat šiandien jaučiu Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros instituto palaikymą. Man - jaunam menininkui, tai labai daug reiškia ir suteikia galimybę toliau eiti kūrybiniu keliu. Jaunojo kūrėjo premija yra labai malonus įvertinimas ir pastarųjų metų mano kūrybos įprasminimas. Ačiū už nuoseklų palaikymą!
Augustas Serapinas
Dovilė Dagienė (DoDA) - menininkė, fotografė gyvenanti ir kurianti Vilniuje. 2020 m. VDA baigė doktorantūros studijas ir apgynė meno daktaro laipsnį. Nuo 2006 m. yra surengusi keletą autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Serija „Berniukas su lazda“ nominuota ir apdovanota antruoju prizu 2015 m. Pasaulio (WPA) fotografijos apdovanojimuose. 2018 m. pristatyta serija „Sustabdyta šviesa: dvi Saulės“ iš projekto „Čia tada, ten dabar“ buvo pastebėta ir įvertinta „International Photography Grant 2018“ eksperimento kategorijoje. D. Dagienės meninių tyrimų sritis jungia atmintį ir užmarštį, vaizduotę, laiką ir vietą fotografijoje. 2019 m. menininkei suteikta J. Dovydėno premiją (Lietuvos fotografų asociacija) už reikšmingiausius humanistinės ir dokumentinės fotografijos projektus, meno kūrinius ir parodas.
LR Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos meno premija dr. Dovilei Dagienei suteikta už konceptualų ir empatišką žvilgsnį į senąsias medines Lietuvos sinagogas, atminties ir gamtos įprasminimo subtilumą bei įspūdingą idėjų pateikimą.
Projektas „Augalų atmintis/Medinės sinagogos“ – didelės apimties studija, įtraukianti istorinius tyrimus, dokumentus, liudijimus, interviu ir keliones po Lietuvą ieškant medinių sinagogų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didesnė medinių sinagogų dalis laikui bėgant virto neaiškios paskirties sandėliais, pastatais vaiduokliais, kita dalis buvo pritaikyta gyvenimui, buičiai. Bent kelios iš jų šiuo metu pradėtos arba baigiamos restauruoti. Ant nykstančių medinių paminklų augantys, istorinių žydų gyvenviečių augalai patys tampa savitais laiko paminklais, istorinio laiko liudininkais.
Julius Kuršis apie save: esu medijų menininkas, specializuojuosi fotografijoje ir šviesų dailėje. Individualūs kūrybiniai keliai grįsti asmenine patirtimi, o ryškiausios temos- tapatybės formavimasis ir krizės/konfliktai, tėvystė, įtampos tarp individualių ir bendruomeninių interesų, ir žinoma fotografiniai gestai. Šviesų dailės „mokykla“ remiasi šviesos stebėjimu, studijomis dailės akademijoje, bei daug jėgų reikalaujančia pameistryste teatre.
