Įvietinto meno programos studento Dariaus Jančausko baigiamasis bakalauro darbas „Visi keliai veda į Romą“, 2019.

Joks meno kūrinys neegzistuoja vakuume nei fizine, nei kultūrine prasme, jis egzistuoja erdvėje ir sociume. Perkeliant net molbertinės tapybos kūrinį iš vienos vietos į kitą, kinta jo fizinė reikšmė (kokia šviesa apšviečia kūrinį, kiek erdvės jam skiriama). „Iškeliant“ kūrinį už meno institucijos ribų, atsiveria platus mąstymo laukas - kokios paskirties erdvėje yra kūrinys? Kokia vietos istorija ir santykis su kūriniu? Ar visi turi vienodą galimybę susidurti su kūriniu? Tokie ir panašūs klausimai atveria svarstymus apie galios ir politikos struktūras, meno istoriją ir kūrinio vietą mūsų visuomenėje - t.y. kūrėjo ir žiūrovo matymas peržengia 4-ių sienų galerijos ribas ir verčia mąstyti „už dėžutės“ ribų (ang. think outside the box).
 

Savos kūrybos santykio su vieta apmąstymas ir suvokimas betarpiškai siejasi su įvietintu menu - pagrindžia kūrybą ir rodo kūrėjo sąmoningumą.

VDA Vilniaus fakulteto Įvietinto meno katedros vedėjas,
tarpdisciplininio meno kūrėjas dr. Vygintas Orlovas.

Inkorporuojant ir reflektuojant lokacijai būdingas savybes (fizines ar konteksto) įvietinto šiuolaikinio meno kūrinys sudaro neišardomą visumą.*„Vieta kūriniui tampa svarbesnė už formalią raišką ar stilistiką, ji yra išeities ir sugrįžimo taškas“, - apie įvietintą meną pasakoja VDA dėstytoja, dailėtyrininkė dr. Aušra Trakšelytė.

VDA Įvietinto meno studijų programos 4-akursė Izabela juokauja, kad prieš imantis įvietinto meno kūrinio, menininkas tampa tyrinėtoju: „dirbame su dideliais masteliais ir jei tai pastatas, reikia atsižvelgti į jo aplinką, funkciją, istoriją ir žmones. Prieš pradedant eskizuoti reikia pabūti toje aplinkoje. Studijų užduočių įvairovė didelė - tai gali būti ir sena bažnyčia, ir visiškai modernus pastatas, arba gatvės menas su politine žinute ar socialine kritika.“

Vis dėlto, „dažnai tenka „išlįsti“ iš plokštumos ir mąstyti erdviškai. Dirbame ir su mažesniais masteliais, tokiais kaip instaliacijos ar molbertinė tapyba“, - pasakoja studentė Izabela. Studijų metu nepaliaujamai eksperimentuojama technikomis ir medžiagomis: „Daugelis kursiokų bėgant laikui pradėjo kurti tokiais būdais kaip video menas, fotografija, 3D maketavimas. Dėstytojai mūsų nevaržė ir dabar po ketverių metų matau, kokie mes skirtingi“, - sako jaunoji menininkė.

Įvietinto meno studijų vitražo specializaciją pasirinkusi Izabela, atvykusi studijuoti į Lietuvą iš Norvegijos, teigia norėjusi išmokti ko nors neįprasto: „pasirinkau vitražo studijas, nes visada traukė bažnytinis menas, o ši profesija - retenybė. Architektūrinio stiklo menas reikalauja daug žinių ir meistrystės, tad laukė daug įdomių užduočių ir iššūkių, ne kartą teko mesti darbą ir pradėti iš naujo, bet susipažinimas su medžiaga ir procesas ir yra maloniausia dalis“.

Įvietinto meno studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, kurioje dėstoma freska-mozaika ir vitražas. Nors Įvietinto meno (Monumentaliosios dailės) studijos ištakos siekia 1929 m., tačiau programos turinys neišvengiamai keičiasi reflektuojant dabarties aktualijas ir šiandien tampa viena šiuolaikiškiausių meno studijų programų Lietuvoje. Keičiantis turiniui, 2020 m. buvo pakeistas ir programos pavadinimas - Monumentalioji dailė dabar - Įvietintas menas (ang. Site-specific Art). Taigi didžiausias dėmesys studijų metu skiriamas gebėjimui suvokti laikmečio diktuojamas problemas, gebėjimui kūrybiškai reikštis įvairiuose meno laukuose ir puikiam dailės raiškos priemonių įvaldymui. Studijų metu jauniesiems menininkams dėsto žinomi Lietuvos tapytojai (V. Paukštė, G.P. Janonis, Ž. Augustinas, R. Gataveckas, Ž. Jasutytė), vitražistai (I. Paltanavičiūtė, Ž. Mirinavičius) ir tarpdisciplininio meno kūrėjai, o Įvietinto meno programos absolventų akademinio piešimo įgūdžiai yra tapę legenda.

*Aušra Trakšelytė, Įvietintas vaizduojamasis menas MATERIALIAI, FIZIŠKAI AR KONCEPTUALIAI? Goethe institute.