Dailės mokytojas Vytenis Baura pamokos metu (nuotr. iš asmeninio archyvo)
„Nuostabus mokytojas“, „Puikus visom prasmėm – kantrybe, dalyko suvokimu, palaikymu, idėjų suteikimu“, „Puikiau nei puikus“, – taip apie Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoją ir direktoriaus pavaduotoją dailei, grafiką Vytenį Baurą atsiliepia jo buvę auklėtiniai, dabar – Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai.
Nors užaugęs Vytenis svajojo tapti astronautu (pats sako: „Viltis dar gyva“), bet būdamas 15-os gyvenimo vairą jis pakreipė M. K. Čiurlionio menų mokyklos keliu ir prieš įstodamas į VDA, čia praleido trejus metus. Paklaustas, koks jis buvo mokinys, atkerta – godus: „Trijų skirtingų muzikos, baleto ir dailės sričių mokinių susitelkimas vienoje vietoje ir daugybė mokytojų, kurie patys buvo talentingi kūrėjai bei ryškios asmenybės – visa tai kūrė ypatingą bendrą atmosferą. Supratau, kad iš šios aplinkos reikia semtis kuo daugiau.“ Mokyklos „užkratas“, kaip pats Vytenis sako, niekur nedingo ir tai lėmė jo sprendimą grįžti ten pat mokytojauti. Be to, „ilgainiui patyriau, kad dalijimasis žiniomis ir patirtimi gali būti tiek pat prasmingas ir malonus, kaip ir šių dalykų įgijimas“, – apie mokytojo profesiją pasakoja grafikas.
Paklausti, ar Vytenis – griežtas tvarkdarys ar mokinių draugas, dailės mokytojas ir buvę jo auklėtiniai kaip susitarę tvirtina, esą jis – abiejų kombinacija. „Griežtas, bet draugas, – sako VDA studentė Kornelija, – griežtosios Bauros pusės daugiau tenka ragauti išsiblaškiusiems.“ O šmaikščiai pamokyti savo auklėtinius nedaugžodžiaujantis mokytojas moka. VDA studentė Ugnė papasakojo beveik kriminalinę mokyklos gyvenimo istoriją apie dingusį virdulį. Dailės mokytojas ne kartą įspėjo, kad kabinete tokio prietaiso būti negali ir štai neatsakinga jaunųjų dailininkų grupė kartą kabinete paliko virdulį. „Vakare gavome koliažą, kaip virdulys „iškeliauja“ iš auditorijos, po to nuotrauką, kaip jis pririštas prie kėdės su žinute „Jūsų virdulys dabar mano įkaitas, jei iki ryt negausiu po porą kompozicijų, jam liūdnai baigsis!!!“ , – pasakoja Ugnė, – aišku, labai stengėmės ir ryte atidavę kompozicijas, radome virdulį pilnai apklijuotą lipnia juosta, pritvirtintą prie stalo“. Ir tai ne pats beprotiškiausias dalykas, ką moksleiviams yra iškrėtęs Vytenis. „Kartą esu mokinius paleidęs į pertrauką viena minute anksčiau. Visiška beprotybė, ar ne?“, – juokiasi dailės mokytojas, – Pst! – buvusių auklėtinių kartais meiliai vadintas „Bauricio“.
Maloniausia mokytojavimo dalis dailės mokytojui ir direktoriaus pavaduotojui dailei – „Tiesioginis darbas su mokiniais. Malonu matyti jų kasdienį judėjimą į priekį, o taip pat ir daugiametį mokinio, kaip asmenybės ir kūrėjo, augimą. Matyti ir tame dalyvauti.“ VDA absolvento Vytenio auklėtiniai, dabartiniai VDA studentai neslepia mokyklos metais iš jo sulaukę didelio palaikymo ir postūmio siekti svajonių.
Paklaustas, ko palinkėtų tiems, kurių kelias svajonių link prasidės Dailės akademijoje, Vytenis pataria: „Jums duos daug – imkit viską. Ir laikykitės reguliaraus miego režimo.“
Pokalbio pabaigoje mokytojui uždavėme dar du klausimus.
– Jei Dailės kabinetui galėtum nupirkti bet kokį daiktą, kas tai būtų?
– Kartais pritrūkstame gyvo pozuotojo. Nupirkčiau dramblį. Gyvą.
– O jei savo namuose galėtum pakabinti bet kokį paveikslą, koks paveikslas tai būtų?
– Nuolat kintanti Conway’aus Game of Life evoliucijos vizualizacija. Ne tik ant sienų – ant visų paviršių.
Ačiū už smagų pokalbį!
Informacija apie priėmimą į VDA bakalauro studijas
Informacija apie profesinės pedagogikos studijas*
*baigusiems bakalauro studijas
