• Naujienlaiškis
  •  

    LR Vyriausybė 2019 m. birželio 25 d. patvirtino Lietuvos kultūros politikos strategiją. Džiugu, kad strategiškai VDA siekiai daugeliu aspektų atliepia dokumente išdėstytus kultūros politikos prioritetus.

    Strateginio kultūros politikos tikslo II krypties: kūrybinga asmenybė ir tvirtos tapatybės visuomenė, tikslai ir uždaviniai, koreliuoja su svarbiausiais VDA veiklos uždaviniais. Kitos dvi kryptys: subalansuota ir integrali kultūros politika ir vertę kurianti kultūra, taip pat juos atitinka.

    Strategijoje kalbama apie tarptautinę Lietuvos kultūros sklaidą, jos reprezentaciją nacionaliniu lygmeniu ir tolygų prieinamumą regionuose. VDA sėkmingai organizuoja savo veiklą vadovaudamasi tais pačiais principais.

    Šiais metais, kaip žinia, 58-ojoje Venecijos bienalės „Auksinis liūtas“  įteiktas Lietuvos paviljonui, už Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos projektą – menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“. Paviljono komisarė Rasa Antanavičiūtė.

    Daugelis VDA absolventų, dėstytojų menininkų ir mokslininkų yra pelnę nacionalinį pripažinimą. 2019 m. Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas prof. Artūras Raila, 2017 m. Lietuvos mokslo premija skirta dr. Daliai Klajumienei.

    VDA struktūriškai susideda iš regioninių fakultetų: Vilniaus, Kauno, Telšių ir Klaipėdos, tokiu būdu apimdama didžiąją dalį šalies teritorijos. Regionine veikla ypač išsiskiria Telšių fakultetas, aktyviai bendradarbiaujantis su Telšių rajono savivaldybe, ugdantis profesionalius specialistus labai reikalingus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos darbo rinkai, intensyviai prisidedantis prie kultūrinio gyvenimo Telšiuose formavimo. Telšių fakulteto akademinė bendruomenė aktyviai dalyvauja kuriant Telšių kaip kultūrinio turizmo traukos centro ir menų miesto įvaizdį. Fakultetų regionuose veikla atliepia pirmąjį Strategijos tikslą – mažinti kultūrinę atskirtį ir netolygumus.

    Mums svarbus Strategijos uždavinys užtikrinti kultūros srities žmogiškųjų išteklių tvarumą. VDA ugdo kultūros srities profesionalus. Stengiamės būti lankstūs, prisiderinti prie kintančių visuomenės ir darbo rinkos poreikių siūlydami naujas specializacijas. Paminėtina kino scenografų specializacija. Siekiant žmogiškųjų išteklių tvarumo labai svarbūs du aspektai. Vienas iš jų – deramas atlyginimas – įvardintas kultūros politikos strategijoje. Kitas – reikalingų paruošti specialistų skaičiaus nustatymas – esantis ŠMSM galioje. Mums labai svarbu, kad ruošiant retų, bet valstybei gyvybiškai svarbių profesijų kultūros darbuotojus, turėtume galimybę priimti nedidelį tikrai motyvuotų studentų skaičių išlaikydami tokį finansavimą, kad galėtume užtikrinti kokybiškas studijas. Ruošiamų specialistų skaičiaus subalansavimas sudarytų prielaidas užtikrinti jiems darbo vietas baigus studijas.

    VDA gali sėkmingai įsitraukti į kultūros darbuotojų kompetencijų tobulinimo darbą. Turime patirties siūlydami kvalifikacijos kėlimo paslaugas pedagogams. Esame pasiruošę bendradarbiauti su visų lygių kultūros įstaigomis, pasiūlyti kvalifikacijos kėlimo galimybes įvairiems specialistams. Aprėpiame daugelį strategijoje įvardintų krypčių: dailės istorijos ir kritikos, paveldo, menų, dizaino. Mums atrodo vertinga orientuotis į istorinio naratyvo formavimą pasitelkiant nekilnojamojo ir kilnojamojo paveldo vertybes, novatoriškas, eksperimentines meno ir dizaino formas skatinant visuomenės kūrybiškumą, tradicijų ir inovacijų dermę, aiškinantis mūsų šiandieninės visuomenės tapatumą, kritinio mąstymo ugdymo būdus. Turime patirties organizuojant įvairaus formato veiklas: teorines paskaitas, konferencijas, kūrybines dirbtuves, seminarus, ekskursijas. Galime tą daryti įvairiu mastu: tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu.

    Antrasis strategijos tikslas – skatinti kurti ir dalyvauti kultūroje – nusako svarbiausią mūsų veiklos kryptį. Pagrindinė VDA užduotis – parengti profesionalius, kūrybingus ir kritiškai mąstančius menininkus, dizainerius, menotyrininkus ir kitų sričių kultūros specialistus. Ugdyti talentus – kasdieninis ilgametis mūsų darbas. Strategijoje akcentuojamas skaitymas – neatsiejama studijų VDA dalis: šiuolaikinis menininkas, dizaineris, menotyrininkas privalo būti plačiai apsiskaitęs. Nuo to labai priklauso gebėjimas susiorientuoti šiuolaikinės kultūros lauke, atpažinti aktualiausias tendencijas, ir į jį sėkmingai integruotis.

    Akademija neapsiriboja vien studijų vykdymu. Siūlome neformaliojo ugdymo veiklas visokioms amžiaus grupėms. Organizuojame jas įvairiomis formomis. Populiarios kūrybinės dirbtuvės, atviros paskaitos, diskusijos, vaikų dienos stovyklos.

    Prie kultūros prieinamumo skatinimo prisideda VDA galerijos šiuo metu veikiančios Vilniuje ir Telšiuose. Jose eksponuojami VDA studentų, absolventų, dėstytojų kitų pripažintų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai, vyksta ekskursijos, susitikimai su parodų autoriais ir kuratoriais.

    Trečiasis strategijos tikslas – formuoti savo tapatumą kuriančios visuomenės kritinį mąstymą ir pilietiškumą. Jo išaiškinime didelis dėmesys skirtas kultūros paveldo išsaugojimui ir įveiklinimui ypač svarbus mūsų akademinės bendruomenės veiklos baras. Jau gal net esame įsipykę politikams pastoviai keldami klausimus dėl svarbių paveldo objektų išsaugojimo, aktyvių bandymų priešintis jų naikinimui, siekio formuoti istorinį naratyvą, padedantį visuomenei suvokti savo valstybės istoriją ir tapatumą.

    Akademijos viduje susiduriame su į institucinę kritiką orientuotais meno projektais, kurių taikiniu tampame mes patys. Tas kelia iššūkius, o kartu skatina kritiškai matyti savo instituciją, pastoviai mąstyti apie jai kylančias problemas ir ieškoti racionaliausių išeičių iš susiklostančių situacijų. Čia kaskart primename, kad pirmąją poziciją tarp VDA puoselėjamų vertybių užima akademinė kultūra. Siekiame, kad ji taptų vis stipresniu mūsų bendruomenės darną ir gerovę užtikrinančiu orientyru.

    Ieva Pleikienė
    VDA prorektorė studijoms