Kartu su Vilniaus dailės akademijos (VDA) projektų skyriumi parengtas ir sėkmingai įgyvendintas projektas „Stažuotės po doktorantūros. Lietuvos dizainas tarptautinėse ir Baltijos šalių parodose 1966-1985: ištakos, įtakos, įtampos ir identitetai“ atnešė sėkmę - projekto metu parengta VDA lektorės, dizaino istorijos tyrėjos, vienos iš „Dizaino fondo“ įkūrėjų dr. Karolinos Jakaitės monografija „Šaltojo karo kapsulė“ pateko į 2020 m. Metų knygos rinkimų, publicistikos ir dokumentikos ketvertuką!
Knygoje „Šaltojo karo kapsulė“ publikuojama virš 200 iliustracijų, minima per 100 Lietuvos dizaino vardų – septinto dešimtmečio kūrėjų: nuo svarbiausių paviljono menininkų iki smulkiausių prekės ženklų autorių, pakuočių ir bukleto dizainerių. Knygoje pirmąkart pristatomos Tado Baginsko ir Algimanto Stoškaus 1968-ųjų Londono nuotraukos: nuo oro uosto prieigų, gerai atpažįstamų centrinių gatvių, ryškių reklamų iki užmiesčio vaizdų. Daugiausia kadrų yra iš garsiosios Karnabio gatvės (Carnaby Street), kuri septinto dešimtmečio viduryje buvo tapusi spalvingos jaunimo mados ir dizaino centru.
„Šaltojo karo kapsulė“ – daugiaplanė ir daugiasluoksnė istorija, perteikianti autorių intencijas ir sudėtingas laikmečio aplinkybes, sovietinės propagandos absurdiškumą, Šaltojo karo lenktynių įtampas, uždaros visuomenės ir vizionieriškų dizaino projektų izoliuotumą, kurį autorė įvardija „kapsulės“ metafora.
Pačiame Šaltojo karo įkarštyje, 1968 m., Londone vyko Sovietų Sąjungos prisistatymo paroda, kurioje daug dėmesio buvo skirta Baltijos šalims. Lietuvos paviljoną kurti patikėta jauniems menininkams – architektui Tadui Baginskui ir vitražistui Algimantui Stoškui.
Apie tai, koks dizainas, eksportiniai leidiniai, mada ir suvenyrai parinkti reprezentuoti tuometę sovietinę Lietuvą, kas juos kūrė ir kaip spalvingame Londone jautėsi iš už geležinės uždangos ištrūkę jauni kūrėjai, pasakoja dizaino istorikė Karolina Jakaitė.
Šioje studijoje pristatomas dizaino istorikės Karolinos Jakaitės tyrimas prasidėjo nuo tyrėjos akį patraukusios opartinės rūtos šakelės — Vaidilutės Grušeckaitės sukurto ženklo, apie kurį 2008 metais klausiamas grafikas ir dizaineris Kęstutis Gvalda ištarė „Buvo kažkokia paroda Londone“. Pradėjusi domėtis ir tyrinėti, Jakaitė rekonstravo 1968 metų rugpjūtį Londono Earls Court parodų centre vykusios Sovietų Sąjungos pramonės ir prekybos parodos istoriją, visą dėmesį sutelkdama į Lietuvos paviljoną, kurio ekspozicijos koncepciją ir dizainą kūrė Tadas Baginskas, svarbiausias Jakaitės tyrimo herojus ir informantas. Gausiai tiek archyvine medžiaga, tiek 1968 metų Londono kasdienybę išsaugojusiomis Baginsko nuotraukomis iliustruota Jakaitės studija pagavia kalba ir smalsumą žadinančiomis istorijomis pasakoja, kas ir kaip buvo pristatoma parodoje, kokiais objektais ir produkcija buvo kuriamas tuometės sovietinės Lietuvos reprezentacinis vaizdas ir kokius laisvojo pasaulio vaizdinius išvydo tuometės parodos kūrėjai.
Jūratė Čerškutė
Vilniaus dailės akademijos projektų skyrius padėjo parašyti ir įgyvendinti šį projektą - „Stažuotės po doktorantūros. Lietuvos dizainas tarptautinėse ir Baltijos šalių parodose 1966-1985: ištakos, įtakos, įtampos ir identitetai“.
Projekto tikslas – atlikti sovietinio lietuviško dizaino, eksponuoto 1966-1985 m. laikotarpio tarptautinėse parodose, tyrimus, susiejant su bendromis sovietų Lietuvos, Baltijos šalių, taip pat Vidurio Rytų Europos dizaino tendencijomis ir pasiūlant galimus naujus modernizacijos istorijos probleminius pjūvius.
Apie projektą
Daugumoje atliktų sovietų Lietuvos dizaino tyrimų dominuoja lokalus, geriausiu atveju regioninis požiūris. Projektas leistų peržengti šias ribas ir interpretuoti sovietų Lietuvos dizainą platesniame tarptautiniame kontekste. Siekiant susipažinti su XX a. 7-9 deš. buvusių Rytų bloko šalių dizaino istorijos tyrimais bus vykstama į mokslines stažuotes, taip pat numatytos komandiruotės į Maskvos archyvus ir Londoną. Tyrimo metu numatoma parengti 2 mokslinius šaltinius ir Studiją bei pristatyti tyrimo rezultatus skaitant pranešimus tarptautinėse dizaino konferencijose. Tai padėtų spręsti opią Lietuvos dizaino istorijos tyrimų problemą – leistų rekonstruoti dizaino artefaktų ir šaltinių korpusą, bei prisidėtų prie Lietuvos dizaino istorijos tyrimų internacionalizavimo ir įkontekstinimo.
Pagrindinės tyrimų kryptys apima šiuos diskursus, klausimus ir aspektus:
- Ištakos: Lietuvos dizaino mokyklos raida, SSRS propagandinių tikslų poveikis Lietuvos dizaino plėtotei;
- Įtakos: orientacija į Vakarus ir modernizacijos siekiai, Šaltojo karo lenktynės, (autentiškas susidomėjimas Vakarų dizaino kryptimis bei valstybiniu mastu skatintas pramoninis šnipinėjimas ir kopijavimas);
- Įtampos: tarp konservatyvumo ir modernumo; tradiciškumo ir internacionalumo, provincialumo ir vakarietiškumo; centro ir periferijos; technologinio atsilikimo ir naujųjų dizaino standartų; sovietinio skurdo ir vakarietiškos gerovės;
- Identitetai: unikalumo mitai ir “išskirtinio tipiškumo“ koncepcija.
