• Naujienlaiškis
  • Jonas Kazlauskas

    ARKTIES VAIKAI

    Atidarymas 2019 birželio 3 d. /pirmadienį/ 17 val.

    facebook event / renginio nuoroda

     

    Esu tremtinių vaikas, todėl mane nuo pat vaikystės lydėjo artimųjų pasakojimai apie komunistinio režimo žiaurumus, nepakeliamas tremties ir gulagų sąlygas, kurias reikėjo jiems iškęsti.

    Ko buvo verta Rusijos valstybė, grindusi nepravažiuojamus kelius pavergtų tautų intelektualų galvomis?

    Aš augau žinodamas dvi tiesas. Pirmoji – ta, tikroji, kurią girdėjau iš tremtinio, savo tėvo ir tetų bei dėdžių lūpų.  Kita  - ėjo šalia tikrosios tiesos, kurią sužinojau mokykloje iš vadovėlių. Augdamas supratau, kad istorijos vadovėlio vidus supuvęs, o gerai atrodo tik viršelis.

    Šiandien mes suprantame, kad net vieno žmogaus auka yra per didelė kaina kuriant miglotą ateitį, o dėl iškreiptos komunistinės ideologijos buvo sunaikinti milijonai. Neužteks ir tūkstančių metų pamiršti žiaurumus, kuriuos žmonija iškentėjo.

    Šį tapybos kūrinių ciklą skiriu komunistinio režimo aukoms atminti ir pagerbti, tarp kurių buvo ir mano giminaičiai – dvyniai Algirdas ir Rimgaudas Čaplikai, gimę 1936 m. 1941 metų birželį buvo ištremti į amžino įšalo žemę prie Laptevų jūros. Jiems nebuvo nei šešerių, kai nuo bado ir užklupusių ligų mirė. Tokių vaikų kaip jie, buvo labai daug. Dėl atšiaurių klimatinių sąlygų nebuvo galimybės vaikų palaidoti žemėje. Juos pridengė sniegu, kurį vėjas nuolat nupustydavo, o vėliau upės Lenos potvynių vandenys vaikų kūnus nunešė į Arkties vandenyną.

    Taip ir nepažinę gyvenimo, vaikai įsiliejo į begalinę vandens platybę.

    /JONAS KAZLAUSKAS