• Naujienlaiškis
  • #SUTIKITUS tai interviu serija su VDA alumnais ir dėstytojais. Pašnekovui užduodami penki klausimai: apie studijas ir gyvenimą po jų. 

    Kodėl pasirinkote studijuoti Skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje?

    Esu smalsus, todėl buvo labai sunku apsispręsti kur studijuoti. Iki dabar vadovaujuosi viena taisykle, kad jeigu nori, gali tapti kuo tik nori. Pasirinkau dailę, nes čia yra didelė laisvė saviraiškai, nors jau buvau nusprendęs studijuoti kalvystę Telšiuose, bet paskutinę akimirką šoviau į Kauną įstojau studijuoti skulptūrą.

    Kokie jūsų prisiminimai iš studijų VDA Kauno fakultete?

    Atsimenu dėstytoją a.a. Vytautą Martišių ir jo paskaitas pirmame kurse. Jis sakydavo „menas tai sportas, kuo daugiau sportuoji tuo geresnis rezultatas“ – tai aš nuoširdžiai naktim, dienom ir sportavau visus studijų metus, mėgaudamasis procesu, paieškomis, kartais gal išradinėjau dviratį, bet buvo verta.

    Ką veikiate po studijų baigimo? Papasakokite apie savo dabartinę kūrybinę veiklą. Kas įkvepia kūrybai?

    Man labai sunku atskirti kur prasideda kūryba ir kur gyvenimo būdas, pomėgiai ar darbas. Dar studijuodamas pradėjau dirbti, kurdamas 3D vizualizacijas, vėliau ir animacijas, reklamas, intensyviai dalyvavau parodose, kūriau interaktyvius objektus, dažnai susijusius su elektronika, mechanizmais, garsu ar interakcija.

    Kūryboje yra keletas man įdomių temų. Viena iš jų – žmonių, tiksliau personažų, analizė. Visada stengiuosi pamatyti žmogų per kažkokį jo esminį bruožą. Kaip aš įvardinu, kiekvienas žmogus turi savo pozą, kuria jis save rodo. Ta poza man yra įdomiausias dalykas nors tai tik mano įsivaizduojamos pozos, kurias buvau pristatęs parodoje „T.V. VOL.2: PAMINKLAI: DERVOJE ĮKALINTA TAPATYBĖ”.

    Kita tema – tai kompozicija, mistiniai, interaktyvus objektai su garsu, keliantys keistas emocijas, potyrius. Manau daugiausia įkvepia socialinė aplinka, santykiai, aktualijos ar globalinės problemos. Aš reflektuoju į aplinką, kuri mane supa.

    Dirbate dėstytoju VDA Kauno fakultete, esate studijų programos 4D meno objektai vadovas. Papasakote apie studijų išskirtinumą.

    Mes taip sudėliojome šią programą, kad studentas studijų metu turėtų galimybę daug ką išbandyti, rinktis, surasti savo sritį ir tapti tos srities profesionalu. Jeigu atvirai, aš ir pats vėl norėčiau studijuoti... 

    Jeigu trumpai, iki dabar buvo trys specialybės – stiklas, keramika ir skulptūra. Visos specialybės yra unikalios, gal šiek tiek „senovinės”, bet čia, 4D meno objektai programoje, integruojame naujas technologijas. Tiek gamybines – cnc (spausdinimas, frezavimas, lazeris) – leidžia greitai ir kokybiškai įgyvendinti norimą sumanymą, tiek kompiuterinę grafiką, kuri yra be galo perspektyvi ir pritaikoma nuo gamybos procesų iki skaitmeninės grafikos – virtualių objektų erdvių kūrime. 

    Esminis šios programos apibūdinimas, kad mes mąstom, kuriam 3d + idėja, medžiaga, laikas ir t.t. Tai gali būti tiek realios idėjos medžiagoje, tiek utopinės, skirtos virtualiai erdvei. Aš nematau skirtumo tarp virtualaus ir realaus objekto. Šiai dienai tai labai nedidelė riba, kas yra tikra, o kas ne. Labai svarbu, kad studentas rastų savo kelią, išlavintų skonį, surastų savo, kaip kūrėjo braižą ir finale taptų unikalus kūrėjas, laisvai gyvenantis iš savo kūrybos ar amato.

    Ką gali veikti studentai baigę 4D meno objektai studijų programą?

    Kaip minėjau, suteikiamos sąlygos išbandyti daugybę dalykų ir tada pasirinkti savo kryptį. Galimybių spektras yra labai platus. Išskirčiau bendrines kryptis, ką galėtų veikti studentas, baigęs 4D meno objektai programą: 

    •    menininko kelias – saviraiška; 

    •    amatininko profesionalo – tai interjero - eksterjero kūriniai, meniniai akcentai, funkciniai – dizaino objektai;

    •    kompiuterinės grafikos kūrėju – tai skaitmeninio lipdymo projektavimo pritaikymas tiek gamybos procesams, tiek žaidimų ar reklamos srityse.

    Be abejo, visos šios kryptys gali buti persipynę, kaip mano asmeninėje kūryboje. Aš kuriu tiek parodoms, tiek funkcines skulptūras viešai erdvei. Taip pat lygiagrečiai elementus reklamos sričiai, 3D vizualizacijas ar animaciją reklamai. 

    Manau pats didžiausias privalumas baigus tokią programą, yra dirbti sau, turėti savo produktą, savo verslą ir būti savo paties šeimininku. Žinoma, nėra sudėtinga įsidarbinti įmonėje, ar būti laisvai samdomu specialistu „freelancer” - čia ypač patogu kompiuterinis modeliavimas, kuris šiai dienai yra itin paklausus.

    Esate sėkmingos skulptoriaus karjeros pavyzdys - Kauno mieste ir rajone kyla jūsų kūriniai, dalyvaujate meno mugėse Lietuvoje ir užsienyje. Kuriuo savo kūrybos pasiekimu labiausiai didžiuojatės?

    Daugiausiai džiaugsmo man kelia idėjos, kurias netrukus pradėsiu įgyvendinti. Kitaip sakant, pats kūrybos procesas kelia daugiausia džiaugsmo, nors dažnai tai būna labai sunkus ir labai daug pastangų reikalaujantis darbas. Man įdomu kas gausis, kokią emociją tai sukels.

    Kai kūrinys iškeliauja iš dirbtuvių į socialinę erdvę, prasideda daug sudėtingesni dalykai, jis savotiškai tampa nebe mano, o socialiniu veikėju, už kurį jaučiu atsakomybę. 

    Savo kūrybą skirstau į dvi kategorijas - sau ir kitiems.

    Kitiems: man labai patinka projektas Kauno akcentai, nes tai lyg mankšta sportininkui. Yra erdvė - Kaunas - ir mano siūlomos idėjos. Išsikeliu sau problemas ir ieškau vizualaus, idėjinio sprendimo. Pvz.: Lituanikos žiedo erdvė, mano akimis, buvo gana niūri, o atsiradę žirgeliai („Lenktynės”​) pakeičia ją iš esmės. Džiaugiuosi tokio, gan paprasto sprendimo dėka, išsprendęs išsikeltą uždavinį. 

    VDU Botanikos sode atsiradusi „Planeta X” dar ir dabar mane patį veikia inspiruodama minčių srautus kitiems kūriniams. O vienos tonos „Svarstis”  Santakos parke sukelia šypseną, kai vis pamatau praeivius, kurie bando skulptūrą pajudinti. 

    Mano „​Žvejas” vis žvejoja ir žvejoja, ir dažnas praeivis neužkimba, bet pavyzdžiui po metų plaukiojimo Laisvės alėja pakelia akis į viršų nustemba - „kaip aš nemačiau”, „galėtų būti žemiau, kad daugiau kas pamatytų”. Aš džiaugiuosi, kad darbas yra aptinkamas, o ne skulptūra ant „postamento” - visiškai kitos emocijos. 

    Paskutinis mano kūrinys, kuris kelia smalsumą kaip atrodytų įgyvendintas - „Čiurlionio kelias“. Tikiuosi šis projektas M. K. Čiurlionio atminimui sulauks dėmesio, nors yra liūdnas, kaip dauguma pasakytų, bet aš įvardinu tai, kaip dvasingą kūrinį, kaip ir Čiurlionio kūrybos temos.

    Sau: tai darbai, kurių galiu niekam ir nerodyti, bet jie dažnai išvysta parodines erdves ar kokį asmeninį sumanymą parke, miške, arba dalyvauja konkurse, kur galima tiesiog išsakyti savo požiūrį ar reflektuoti socialinius reiškinius. 

    Pvz.: interaktyvi instaliacija „Dvylika brolių“, kurią pristačiau Italijoje vykusioje UNESCO Pasaulinės kultūrinės įvairovės dienos parodoje „Žmogaus teisės? #Diversity“. Kūrinį inspiravo socialinė tema - nuskendusių pabėgelių krantuose išmesti kūnai. Instaliaciją sudaro dvylika gulinčių žmonių figūrų, surištų juoduose lavonų maišuose. Žmonės pamatę juodus maišus galvoja „ir vėl negatyvas”, bet kai objektai atsisėda ir pradeda juoktis – žiūrovų emocijos persiverčia. Juokas yra bendra kalba, visi „Dvylika brolių” juokiasi, kikena, „žvengia”.


    Tadas Vosylius baigė bakalauro ir magistro studijas Skulptūros katedroje (dabar 4D meno objektai), VDA Kauno fakultete 2005 m. Šiuo metu dirba dėstytoju, yra 4D katedros vedėjas.