Personalinės parodos „Dvi pusės“  fragmentas galerijoje Arka. Vilnius. 2020

#SUTIKITUS tai interviu serija su VDA alumnais ir dėstytojais. Pašnekovui užduodami klausimai apie studijas ir gyvenimą po jų. 

Kodėl pasirinkote studijuoti Stiklo meną ir dizainą? Kodėl VDA Kauno fakultete?

Nors piešti ir komponuoti lape sekėsi jau nuo vaikystės, menų studijų rinktis neplanavau, nes dar mokykloje buvau profesionalus sportininkas ir man dailės akademija net nekvepėjo. Paauglystėje buvau susidomėjęs architekto profesija, tad būnant abiturientu impulsyviai priėmiau sprendimą eiti menų link. Netikėtai susipažinau su buvusiais Vilniaus dailės akademijos dėstytojais, kurie mane ruošė stojamiesiems egzaminams į VDA, mokė kompozicijos, lipdybos, piešimo bei supažindino su vitražo technikomis. Man patiko, jaučiausi gerai tokioje aplinkoje, bendraujant, kuriant, dirbant. 

Netikėtai nusprendžiau mesti sportą ir stoti į VDA. Savarankiškų darbų peržiūrose, vienas mūsų fakulteto profesorius besklaidant mano kūrybinių darbų portfolio pastebėjo, kad be piešimo ir lipdybos esu daręs ir kelis vitražus, pasiūlė pasidomėti stiklo studijų programa. Aš jo paklausiau. Taip gavosi, kad stiklas mane pats pasirinko...

Rinkausi studijas Kauno fakultete, nes stiklo studijų programa yra vienintelė Lietuvoje ir tik Kauno fakultete.

Kokie jūsų prisiminimai iš studijų VDA Kauno fakultete?

Studentiški laikai buvo smagūs, nes sugebėjau išlaisvinti patį save, kaip žmogų. Visiškas mano, rutininio robotuko, gyvenimas pasikeitė ir sužydėjo visomis spalvomis. Akademijoje viskas buvo nauja – noras ir smalsumas kurti mane labai daug išmokė. Studijuoti sekėsi puikiai - per keturis bakalauro metus susirinkau visas semestrų stipendijas.

Magistro studijų metu aš subrendau kaip menininkas ir tik tada supratau kas, iš tikrųjų, yra kūrybinis procesas. Mano manymu, magistras yra būtinybė norint tapti kritiškai mąstančia asmenybe ir neprarasti kūrybinės nuovokos ateityje.

Mes kaip studentai visko prisigalvodavom. Prisijungę prie Kauno miesto viešųjų renginių, patys pasigaminę stiklo lydymo krosnelę organizuodavome viešus pasirodymus, tiesiog gatvėje demonstravom ką ir kaip galima pagamint iš šios keistos skystos medžiagos. Akademijoje organizuodavome gausybę renginių iki išnaktų, iki akibrokštų. Į studentų atstovybės organizuojamus renginius atėję žmonės stovėdavo gyvoje eilėje Muitinės gatvėje. Būdavo, kad ir prisidirbdavom, bet kartu gaudavom ir labai gerą pamoką. 

Ryškus prisiminimas kai mūsų idėjinė kursiokų kompanija SKulptoriai  ir STiklioriai pasivadinę SKuST akronimu, trečiame kurse sugalvojom surengti savo kūrybos parodą. Iš studentiškų santaupų savarankiškai užsisakėm galeriją, savo jėgomis darėme reklamą, šimtus plakatų spaudėme patys linoraižinio technika, darėme kūrybines provokacijas viešojoje erdvėje mieste ir t.t. Parodos atidaryme susirinko ir dėstytojai, ir studentai, ir kolegos, apie parodą rašė spauda. Parodos proga dovanų gautą ąžuolą pasodinom Santakos parke – jis žaliuoja iki šiol.

Ką veikiate po studijų baigimo? Papasakokite apie dabartinę savo kūrybinę veiklą. Kas įkvepia kūrybai?

Akademija realiai užaugino mane, kaip sakoma, suformavo kaip žmogų ir kaip menininką. Įdomu matyti kaip Akademija auga, kaip ji keičiasi, nes tai yra gyvas organizmas. Dėstytojo darbas yra svarbus ir smagus – mokydamas jaunus žmones ir pats mokaisi tuo pat metu. Praeitais metais dalyvavau aštuoniose tarptautinėse grupinėse parodose, simpoziume, surengiau vieną personalinę parodą Lietuvoje, dvejose tarptautinėse konferencijose skaičiau pranešimus kaip dėstytojas. 

Taip pat dirbu dizaineriu meninio stiklo studijoje „Glasremis“, kartu su garsiu Lietuvos dailininku Remigijumi Kriuku. Kuriame objektus privatiems interjerams, verslo dovanas, teikiame paslaugas dizaineriams, architektams, įgyvendiname jų idėjas stiklo medžiagoje. Kasdienę studijos produkciją eksportuojame į dvidešimt kelias pasaulio šalis. 

Šiuo metu turėjau būti Švedijoje, kur kas metus vyksta GAS (Glass Art Society) organizuojama pasaulinė konferencija. Jos metu pristatomos naujausios tendencijos, menininkai, parodos, vyksta demonstracijos, paskaitos. Kadangi karantinas visiškai sustabdė žmonių migraciją, sustojo ir kultūrinis pasaulio gyvenimas, tad organizatoriai, taikydamiesi prie aplinkybių, surengė virtualią konferenciją. Džiaugiuosi, kad šis kultūrinis stiklo meno reiškinys veikia bendruomenės principu – visi yra linkę draugiškai dalintis patirtimi. 

Esate Stiklo meno ir dizaino dėstytojas. Kaip sekasi studentams mokytis suvaldyti kaprizingą stiklo medžiagą kuriant?

Mūsų studentai ieško jiems priimtinos kūrybinės krypties pagal savo interesų lauką. Studentui užduoties ribose yra duodama laisvė ieškoti savo kelio, individualaus saviraiškos būdo. Stiklo medžiagos darbų įvairovė yra begalinė ir juos galima išskirti į funkcinius daiktus bei meninius objektus. Iki atgaunant mūsų šaliai nepriklausomybę ši specialybė ruošdavo dailininkus gamybai – produkto dizainerius kuriančius naujus dizainus funkciniams daiktams ir objektams. Tačiau šiais postindustriniais laikais užsidarius paskutiniam dideliam fabrikui Lietuvoje, ši specialybė praplėtė savo kūrybinį lauką ir tapo dar plačiau vartojama gamybine ir kūrybine medija.

Visose Vilniaus dailės akademijoje dėstomose disciplinose yra įmanomas stiklo medžiagos panaudojimas ir kūrybinė interpretacija, kuriant meno kūrinius, naudojant tos disciplinos pagrindines technikas. Mes kasdien stiklą sutinkame mūsų gyvenamojoje aplinkoje nuo naujausių skaitmeninių technologijų ir kasdienės buities, o jau ką kalbėti apie vaizduojamuosius menus. Juk stiklas dažnai naudojamas architektūroje, dizaine, skulptūroje, tekstilėje, keramikoje, fotografijoje, o grafikai ir tapytojai lygiai taip pat gali graviruoti, raižyti, tapyti bei piešti ant stiklo. Stiklo medžiaga yra daug „lankstenė" kūrybinė medija nei dažniausiai žmonės ją įsivaizduoja.


Paulius Rainys baigė Stiklo meno ir dizaino bakalauro ir magistro studijas VDA Kauno fakultete 2015 metais. Šiuo metu dirba dėstytoju 4D meno objektai studijų programoje.