• Naujienlaiškis
  • Pastebėjusi, jog Lietuvoje trūksta tvarių pakuočių ir jų medžiagų, Grafinio dizaino magistrė Joana Gandrimaitė savo baigiamojo darbo tema pasirinko tvarios pakuotės dizainą. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentė sukūrė lemputės pakuotės dizainą iš grybienos ir valgomųjų manijokų šakniagumbių.

    „Tai visiškai bioskaidi pakuotė, suyranti per 30 dienų. Iš grybienos pagamintą pakuotę galima pritaikyti pirkėjo sugalvotiems antriniams panaudojimams: kaip šviestuvą, žaislą augintiniui, indą sodinukams ir t.t. “ pasakoja J. Gandrimaitė.

    Nors pasaulyje yra sukurta įvairių tvarių pakuočių sprendimų iš inovatyvių medžiagų, Lietuvoje pakuočių utilizaciją tiesiogiai veikia ekonominė situacija. Lietuvius domina nauji produktų įvaizdžiai, tačiau dažnai prekės pasirinkimą nulemia kaina, taip pasirenkant mažiau tvarų pakuotės sprendimą.

    Pakuotės dizainas tinkamas ne kiekvienam produktui

    Pakuotės iš „mycelium“ medžiagos (grybienos) pasižymi atsparumu liepsnai, karščiui, produktui sukuria puikią amortizaciją, nesudėtinga gamybos technologija, medžiaga lengvai kompostuojama (net ir namų sąlygomis). Grybiena pradėta gaminti mažoje įmonėje JAV, siekiant pakeisti putplasčio pakuotes.

    Tačiau grybienos medžiaga diktuoja masyvių pakuočių dizainą. Technologiškai iš „mycelium“ medžiagos nėra galimybės sukurti plonų pakuotės sienelių ir preciziškų briaunų. Ši medžiaga tinkama produktams, kuriems tinka masyvios pakuotės ir reikalinga amortizacijos funkcija.

    Pakuotės etiketei pasirinkta bioskaidi „cassava“ (valgomųjų manijokų) augalo medžiaga sukurta 2014 m. Balyje, Indonezijoje, siekiant sumažinti plastiko vartojimą maišelių gamyboje. Bioplastikas iš „cassava“ augalo krakmolo yra nekenksmingas gyvūnams, yra tinkamas pakuoti maisto produktus ir gali būti perdirbamas kartu su popieriumi.

    Atliekos - neigiamų gamtos padarinių priežastis

    Jaunoji dizainerė pasakoja, kad svarbiausias kūrybinės užduoties iššūkis buvo sukurti pilnai kompostuojamą pakuotę, kuri patekus ar į sąvartyną, ar į kompostą, pilnai suirtų ir neprisidėtų prie sparčiai augančių atliekų kiekio:

    „Lempučių gamybos tiražas yra labai didelis, o gaminant tvarią pakuotę tokiems produktams yra tiesiogiai mažinamas atliekų kiekis augantis sąvartynuose.”

    Sukauptos, neperdirbtos ir sąvartynuose neyrančios atliekos yra populiariausių produktų pakuotės. Švietimo trūkumas visuomenei stabdo tinkamą atliekų rūšiavimą, kompostavimą, perdirbimą ir utilizavimą. Nors sparčiai besivystančios technologijos suteikia galimybes sukurti tvarias pakuotes, įmonės visgi pirmiausia atsižvelgia į pakuotės funkcines savybes ir gamybos kainą. Tik po šių dviejų kriterijų pagalvojama apie pakuotės tvarumą ir jos kelią po panaudojimo.

    Dizainerio atsakomybė

    Magistro studentė įsitikinusi, jog dizainerio atsakomybė yra sukurti ne tik mados tendencijas atitinkantį ir patrauklų dizainą, bet pagrindinis jo tikslas – sukurti inovatyvų ir tvarų dizainą, kuris skatintų bei suteiktų galimybę pakuotę lengvai utilizuoti visomis galimomis priemonėmis.

    Magistro studijų metu studentė tyrinėjo atliekų tvarkymo bazę ir analizavo naujus Europos sąjungos įstatymus, tiesiogiai susijusius su pakuočių utilizacija ateityje. Nuo 2025 metų Europoje įsigalioja įstatymai, kurie nurodo, jog pakuotės turės būti perdirbamos ir į sąvartynus galės patekti tik 10% valstybės atliekų kiekio.