Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedra organizuoja 9 -ių paskaitų ciklą „Miesto kultūra. Miestai be miestiečių“. Šiuo projektu Architektūros katedra siekia aktualizuoti šiuolaikinės architektūros aspektus ir jų įtaką miesto veido, kultūros ir visuomenės poreikių formavimuisi.
Pastaraisiais dešimtmečiais urbanizacijos procesai įgauna vis naujų bruožų. Dar sovietiniais laikais prasidėjusią migraciją iš kaimų į miestus itin sparčiai ir sistemingai keičia gyventojų migracija iš miestų į aplink miestus esančias priemiestines teritorijas. Viena vertus, vykstantis suburbanizacijos procesas teoriškai tarsi praplečia miesto ribas, kita vertus, tuštėja miestai ir jų centrai. Dėl šios priežasties mažėja miesto kaip urbanistinio centro vaidmuo visuomeniniame gyvenime, o kartu mažėja (nyksta) suvokimas apie miesto kultūros ir šiuolaikinės architektūros šiuolaikinio miesto kontekste svarbą. Ši problema tampa vis aktualesnė ir svarbesnė šiandienos gyvenime, žmonių, miestų kultūroje.
Pirmoji ciklo paskaita tema „Kam šiandien priklauso miestai Lietuvoje? Anti-ekonomistinė prieiga“ vyko kovo 26 d. Filosofas, LSMU Emanuelio Levino centro vadovas dr. Viktoras Bachmetjevas kėlė hipotezę apie miesto tapatybę ir jos kūrėjus - verslininkus, miesto valdžią ir gyventojus.
Antrojoje ciklo paskaitoje balandžio mėnesį „Architektūrinis kontekstas kaip atspirtis ir inspiracija“. menotyrininkė, VGTU doc. dr. Eglė Navickienė pristatė kaip keitėsi architektūrinio konteksto samprata nuo 1950-ųjų iki dabar ir kaip emocinis ryšys su miestu lemia kauniečių norą vadintis kauniečiais.
Gegužės 28 d. vyko trečioji architektūros paskaitų ciklo paskaita tema „Miesto forma ir gatvės kultūra“. KTU prof. Kęstutis Zaleckis iškėlė klausimą ar gatvės kultūra yra susijusi su miesto forma ir remdamasis erdvės sintaksės teorija pristatė Kauno miesto pastatų funkcijų kaitą nuo viduramžių iki dabar.
Birželio 25 d. vyko ketvirtoji ciklo paskaita tema „Miesto perspektyvos: ar įmanoma (ir kaip įmanoma) gydanti urbanistinė aplinka?“. VGTU ir VU prof. dr. Almantas Samalavičius pristatė tyrinėjimus apie fizinių struktūrų poveikį miesto gyventojui. Mokslininkas, naudodamasis pastatų pavyzdžiais iš Indonezijos, pasakojo apie modernizmo dogmų eksplotavimą ir suprimityvinto pavidalo ideologijų įsitvirtinimą urbanistikoje.
Po vasaros atostogų, penktąją ciklo paskaitą rugsėjo 24 d. skaitė architektė, Liublino gamtos mokslų universiteto dr. Katarzyna Palubska. Paskaitoje tema „Historic landscape – reading a city anew. Revitalization of selected public spaces in Warsaw“ architektė pristatė Varšuvos senamiesčio atgaivinimo projekto analizę. Auditorija susipažino su Varšuvos erdvinės raidos sąlygų ir krypčių tyrimu, kuris aktualizavo miesto viešųjų erdvių pertvarkymo privalumus ir grėsmes.
Sekanti paskaita vyko spalio 8 d., kurioje architektas, urbanistas, architektūros tyrinėtojas, VGTU doc. dr. Vytautas Petrušonis pristatė savo socialinius ir humanitarinius mokslo tyrimus vietovės charakterio „genius loci“ tema.
Spalio 29 d. įvyko svečio iš Estijos architekto, menininko Vilen Künnapu paskaita „Mystical Aspect of the City“. Paskaitos metu Vilen Künnapu pristatė savo kūrybą - nuo architektūros Taline iki tapybos Santorini saloje, nuo šamaniškų ritualų ir energijos bokštų Andrioniškyje iki instaliacijų Venecijos meno bienalėje. Menininkas dalijosi mintimis apie kūrybiškumą: „The more art a human heart contains, the better is the world.“
Aštuntoji ciklo paskaita vyks lapkričio 26 d. 18 val. 202 auditorijoje. Paskaitą tema „Kūrybiška vietokūra ir bendruomenių kuriamas miestas“ skaitys menotyrininkė, Kaunas 2022 direktorė dr. Virginija Vitkienė.
Finalinę devintąją paskaitą gruodžio 10 d. skaitys architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis tema „Miestas šiandien“.
