Galerija „Artifex“

Dailėtyros ir kuratorystės BA II k. studentės Ievos Gerasimovič apžvalga apie VDA galerijoje Artifex vykstančią parodą  „Konversijos“ (Dėstytoja Agnė Narušytė „Dailės kritikos istorija ir teorija“) 

Grupinė jaunųjų tekstilės menininkių paroda 
Konversijos | Taisija Kalinina, Lolita Tučinskaitė, Natalia Vilkialienė | 2021 08 31 – 10 01 

Rugpjūčio 31 d. įvyko grupinės jaunųjų tekstilės menininkų parodos „Konversijos“ atidarymas. 

Natalia Vilkialienė, Lolita Tučinskaitė, Taisija Kalinina yra I k. VDA tekstilės meno ir dizaino katedros MA studentės. Artifex galerijoje pristatomi šių magistrančių dar nebaigti, tarsi tarpinės peržiūros, projektai. Pirmuosius savo MA studijų metus studentės mokėsi nuotoliniu būdu, kas buvo didelis iššūkis  tekstilininkėms, todėl išankstinis parodos surengimas – geras būdas paviešinti savo kūrybą ir sugrįžti  iš „ekraninio“ pasaulio į gyvą bendravimą su parodos lankytojais. Žodis „konversija“ reiškia ,,pakeitimas“ ir jį galima interpretuoti, kad nuotolinis mokymas pavirsta gyva paroda.

Šis žodis „konversija“ dažniau sutinkamas skaitmeninėje erdvėjė. Jis apibrėžia veiksmą, kurį atlikdamas, lankytojas prisideda prie „produkto“. Kitaip tariant, tai virtualus mato vienetas arba terminas, kuris įprastai yra naudojamas skaitmeninės reklamos rinkoje, siekiant suskaičiuoti ir apibrėžti kažkokį konkretų Jums naudingą virtualų veiksmą. Pavyzdžiui, tai gali būti reklaminio teksto spustelėjimas pele, paslaugos įsigijimas internetu,  apsilankymas Jūsų internetinėje svetainėje ir pan.  Kitaip tariant, kai Jūsų reklama susidomėjęs žmogus tampa Jūsų klientu, įvyksta taip vadinamas „susižadėjimas“.   Parodos lankytojai kviečiami prisidėti prie parodos - priklijuojant galerijoje esančius lipdukus prie kūrinio, kuris labiausiai sužavėjo (arba keletas kūrinių). Tokiu būdu yra palaikomas bendravimas su menininkais, kurie troško gyvo įvertinimo.
Galerijos erdvė padalinta į tris dalis ir kiekviena priklauso vienai iš menininkių. Kiekviena parodos dalis pažymėta ant grindų priklijuotais, šiais laikais tokiais populiariais informacinėje erdvėje ir atspindinčiais svarbiausias kūrinio idėjas ir menininkių vertybes, raktiniais žodžiais (ang. „Hashtag“, žymimas grotažyme „#“). 

Pirma erdvė skirta Natalijos Vilkialienės kūrybai, kuri tyrinėja Ukrainos - graikų kilimų audimo tradicijas, o taip pat interpretuoja jas šiuolaikinio meno kontekste. Savo darbu menininkė įamžino savo šeimos istoriją, kurią sužinojo įstojant į magistratūrą ir pasirenkant temą baigiamajam darbui. Natalija žinojo, kad jos močiutė yra graikė, bet ilgą laiką netikėjo, kol nepradėjo kalbinti ją ir gilintis į savo šaknis. Anot istorinių pasakojimų, graikiškos šeimos gyveno Kryme nuo 4-6 a., bet 1778 m. Jekaterina II nusprendė perkelti graikus prie Azovo jūros. Taip pat represijos laikais buvo vykdomas graikų genocidas, kuris lėmė daug aukų ir  užmirštą kultūrinį palikimą. Todėl graikai, gyvenantys Ukrainoje slėpė savo kilmę, bet puoselėjo autentiškas tradicijas namuose. Taip Natalijos močiutė, kuriai dabar 93 m., papasakojo apie kilimą - šeimos talismaną, kurį dar išaudė menininkės pro prosenelė. Kilimą klodavo šventės metu, tarsi savotiškas kelias prie stalo. Laikui bėgant kilimas trupėjo, mažėjo ir liko tik mažas jo fragmentas bei šeimos prisiminimai. Todėl menininkė bando vienu metu atkurti šeimos relikviją, bet dar ir interpretuoti savaip, įnešti inovacijų. Taip gimė modulinis audimo rėmas. Natalija pasakoja, kad dar bakalauro studijų metais ją užkabino zero- wate principas, todėl rėmas – daugiafunkcinis ir skirtas audimui be atliekų. O #zero_waste ir  #sustainable_fashion dar papildomai pabrėžia šitą poziciją. Menininkė nuvažiavo ilgą kelią iki Ukrainos tam, kad galėtų susipažinti su tų kraštų kultūriniu likimu ir tradiciniu audimu. Parodoje pristatytas kelionės video fragmentas, kurį lydi Tamara Kacy atliekama graikiška daina autentišku Ukrainos graikų dialektu. Natalija apsilankė Mariupolyje, kur dar gyvena graikiškos šeimos, o taip pat yra muziejus, išsaugantis senas audimo tradicijas. Ten menininkė tyrinėjo etninius ornamentus ir graikiškus elementus panaudojo savo darbe. Nors kūrinys dar neužbaigtas, bet parodos kontekste svarbiausias yra kelias iki tikslo: sukurti tam tikrą metodą, kuris nuves nuo tradicijų iki inovacijų. Šis kelias sukurtas tiesiogiai bendradarbiaujant su Ukrainos - graikų bendruomene. Lankytojams pristatytas menininkės kūrinys slepia savyje platų istorinį kontekstą, praeities prisiminimus bei aktualus ekologinius klausimus. 

Menininkės Lolitos Tučinskaitės meninio tyrimo objektas – mikrodumbliai, kuriuos autorė augina, tyrinėja ir bando pritaikyti tekstilėje. Be to salėje rodomas video, kur parodos lankytojai gali pamatyti padidintą dumblių vaizdą. Parodoje pristatomi „chlorella vulgaris“- žalieji dumbliai ir „porphyridium purpureum“- raudonieji. Menininkės tyrimai leidžia savo akimis stebėti, kaip susikerta meno ir mokslo pasauliai. 

Trečia galerijos salė pavirto tikru vaikų kambariu. Taisijos Kalininos tikslas buvo parinkti vaikams įdomią temą, herojus ir dizainą. „Projektui įsibėgėjus supratau, kad nuo paties vaiko norų, jausmų ir personažų vaizdavimo priklauso mano idėjos ir temos realizacija,“- komentuoja menininkė. Todėl buvo parengtos dvi kūrybinės užduotys. Pirmos užduoties tikslas - „Nupiešk savo nematytą draugą“, skirta 7-10  metų vaikams, tai amžius, kai vaiko tapatumo jausmas stiprėja. “Pastebėjau, kad greitai nupiešti herojai turi savo charakterį, jie yra ryškūs ir juokingi,“- kalba Taisija apie užduoties rezultatus. Antros užduoties tikslas buvo herojų detalizavimas, jie įgijo gebėjimus, drabužius, nuotaiką. Taigi, kolaboracijos metu buvo sukurta nepaprastai miela, draugiška alien personažė, kuri pavaizduota iliustracijose ir ant pagalvėlių. „Man, kaip iliustratorei, svarbesni ir net įdomesni stebuklingieji personažai. Vaikų fantaziją išlaisvina ir ugdo laisvė kurti, vaizdų interpretavimas, todėl man patinka, kai piešiniuose veikėjų, personažų proporcijos hiperbolizuotos ir vaizdai kelia ne tik atsakymus, bet ir užduoda klausimus. Be to, darbo proceso dalyviai (vaikai) komandiškai padėjo išsirinkti abiejų užduočių įdomiausius personažus, kurie padėjo įgyvendinti mano kūrybinį projektą.“
Projektas turi kūrybinę idėją, edukacinę funkciją, o taip pat interaktyvią – parodos lankytojai gali nuspalvinti piešinius. 

Savo straipsniu norėjau atskleisti platų parodos kontekstą, kuris turbūt liks neaiškus neįsigilinus, o mano manymu, tokios pastangos ir idėjos turi būti paviešintos. Tikrai stebina, kaip kruopščiai atliktas darbas ir kaip įdėmiai buvo renkama informacija jo įgyvendinimui.  Visos tekstilininkės, kaip ir jų kūryba,  labai skirtingos, todėl kiekvienas žiūrovas, apsilankęs parodą, gali nuspręsti kurios menininkės kūryba jam artimiausia ir patraukliausia.

Paroda veiks iki 2021 m.  spalio 1 d.

Ieva Gerasimovič