VDA galerijoje "Akademija" sausio 21 - vasario 02 dienomis
VDA Monumentaliosios tapybos studentų paroda 
DAILĖ NE ARCHITEKTŪROJE  (kuratoriai - Ieva Skauronė, Algimantas Kensminas, Židrūnas Mirinavičius)

 

Dalyviai: Giedrė  Derenčienė,  Beatrice Laura  Dinulescu, Darius Jančauskas, Evelina Jaskelevičiūtė,  Izabela Kovalevskaja, Dovilė Lukoševičiūtė, Jonas Lukša, Indrė Rybakovaitė, Simona Rukuižaitė, Erik Siliuk, Algis Sprindžiūnas, Viktorija Tamaliūnaitė, Radvilė Tijūnėlytė, Ieva Tulaitė. 

Sieninės tapybos įvairios atmainos  (freska, mozaika, sgrafitas) ir vitražas tradiciškai yra laikomos monumentaliosios dekoratyvinės dailės rūšimis, esančiomis organiškame santykyje su architektūrine erdve, statinio tektonika, paskirtimi. Iš prigimties šie menai negali egzistuoti be architektūros, ji diktuoja sąlygas monumentaliajai dailei, tačiau kita vertus, tokie kūriniai stipriai keičia architektūros kokybę, jie yra neatsiejama architektūrinės visumos dalimi. Šie architektūrinės dailės aspektai yra išsamiai išnagrinėti chrestomatiniame Algimanto Mačiulio veikale „DAILĖ ARCHITEKTŪROJE“.

Tačiau pastaruoju metu architektūros ir monumentaliosios dailės santykis pasikeitė šios nenaudai. Šiuolaikiniai architektai nemato vietos sieninei tapybai ar vitražams funkcionalios architektūros erdvėse, ištrindami monumentaliąją dailę iš savo projektų kaip nereikalingą dekorą, o menus kadaise rėmusius mecenatus ar viešąsias erdves kuravusią valstybę pakeitė racionalūs ir taupūs projektų vystytojai. 

Bet, netekus šių dviejų dėmenų – architektūros ir užsakovo – lieka ne mažiau svarbūs šie: tradicija, mokykla, technologinė bazė. Vilniaus dailės akademijoje studentai mokosi freskos, mozaikos, vitražo komponavimo bei technologijų, čia įrengtos dirbtuvės. Tad čia ir kyla begalė klausimų, nurodančių į monumentaliosios dailės kūrėjų identiteto paieškas pakitusioje realybėje: ar gali architektūrinė dailė egzistuoti be architektūros? Ar gali ji, monumentalų mastelį pakeitusi kameriniu, persikelti į parodines erdves? Ar šios meninės raiškos priemonės, į kurias iš grynojo meno olimpo žvelgiama kaip į amatą, gali būti naudojamos šiuolaikiniame mene? 

Į šiuos klausimus atsakymų ieško, architektūrinės dailės sampratą kvestionuoja Monumentaliosios dailės BA ir MA studijų pakopų studentai, parodoje eksponuojantys plačią gamą kūrinių – nuo klasikinių mozaikų interpretacijų iki kūrybinių  projektų, atliktų mozaikos, freskos, vitražo technikomis.            Židrūnas Mirinavičius