Gynimas | Žydų meninis gyvenimas Lietuvoje 1919-1940 m.: tarp autonomijos ir integralumo

Spalio 5 d., 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos Prof. Felikso Daukanto / 112 aud. (Maironio g. 3, Vilnius) Evelina Bukauskaitė gins daktaro disertaciją tema „Žydų meninis gyvenimas Lietuvoje 1919-1940 m.: tarp autonomijos ir integralumo“ (Menotyra – H 003).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus dailės akademija.

Mokslinė vadovė:
Vyriausioji m. d., dr. (hp) Laima Laučkaitė-Surgailienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:

Pirmininkė:
Vyriausioji m. d., prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Nariai:
Dr. Vilma Gradinskaitė (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Vyresnioji m. d., dr. Jolita Mulevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Vyresnysis m. d., prof. dr. Helmutas Šabasevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Prof. dr. Mordechajus Zalkinas (Negevo Ben Guriono universitetas (Izraelis), humanitariniai mokslai, žydų istorija)

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

Naudojama iliustracija: 1929 m. Kaune surengtos pirmos grupinės Lietuvos žydų dailininkų parodos katalogo viršelio fragmentas, KTUB

Anotacija

Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, kurios laikinąja sostine 1919 m. tapo Kaunas, modernios žydų, kaip ir lietuvių, kultūros pamatai buvo statomi iš naujo. Naujai susiformavusioje Lietuvos valstybėje antra pagal dydį laikinosios sostinės bendruomenė užsiėmė savo kultūrinio gyvenimo kūrimu ir identiteto paieškomis. Dailės srityje koreliavo bandymai įsilieti į bendrą Lietuvos meninį gyvenimą ir vidinių bendruomenės poreikių tenkinimas. Žydų dailė iki šiol pažįstama vienpusiškai, vyrauja žydų dailininkų veiklos ir kūrybos analizė integracijos į bendrą šalies kultūrą aspektu. Dėl šios priežasties Lietuvos dailėtyroje suformuotas tarpukario Lietuvos žydų dailės vaizdas ir jo kontekstai yra neišsamūs, daugelis kūrėjų ir dailės įvykių liko paraštėse arba yra visai nežinomi. Tai pasakytina ne tik apie žydų bendruomenės reikmėms skirtą dailę ir jos kūrėjus, bet ir apie iš Lietuvos išvykusių vietinių žydų dailininkų veiklą užsienyje.

Žydų dailės gyvenimas Lietuvoje, kaip atskiras ir unikalus procesas, patyręs pakilimų ir atoslūgių, taikęsis prie politinių ir istorinių realijų, sugėręs ir atspindėjęs platų įtakų spektrą, buvo daugiabriaunis ir margas. Jo punktyrinis pažinimas neleidžia pamatyti bendro vaizdo, kaip visumos, kaip savito tarpukario Lietuvos kultūrinio gyvenimo elemento. Šis pažinimas teikia galimybę naujai pažvelgti į meninių idėjų ir įtakų, meno organizatorių ir dalyvių migraciją, jis svarbus ne tik žydų kultūros, bet ir bendrajai Lietuvos kultūros istorijai.

Annotation

Jewish Artistic Life in Lithuania 1919–1940: Between Autonomy and Integrity

The independent Republic of Lithuania, with Kaunas settled as the capital in 1919, rebuilt the foundations of modern Jewish, as well as Lithuanian, culture. In the newly formed state of Lithuania, the second largest community in the provisional capital was busy establishing its cultural life and searching for its identity. In the case of art, there was a correlation between the attempts to join the general artistic life of Lithuania and the satisfaction of the inner needs of the community.

Lithuania‘s familiarity with Jewish art has been rather one-sided: what prevails is the analysis of Jewish artists‘ activity and creative work from the point of view of their integration into the general culture of the country. For this reason, the picture of interwar Lithuania‘s Jewish art and its contexts that has formed in Lithuanian art studies is incomplete, and many artists and artistic events have remained in the margins or completely unknown. This applies to the art and artists dedicated to the needs of the Jewish community, but also to the activities of local Jewish artists in other countries who left Lithuania.

Jewish art life in Lithuania, as an individual and unique process that experienced ebbs and flows, adapted to political and historical realities, and absorbed and reflected a wide range of influences, was multifaceted and varied. Its trucated cognition does not allow us to see the overall picture as a whole, as a distinctive element of interwar Lithuanian cultural life. This kind of congition offers a new insight into the migration of artistic ideas and influences, art organisers and participants, and is important for the history of Jewish culture, but also for the general history of Lithuanian culture.

Illustration: Fragment of the catalogue cover of the first group exhibition of Lithuanian Jewish Artists held in Kaunas in 1929, Kaunas University of Technology library