Gruodžio 20 d., 14.00 val., VDA Prof. Felikso Daukanto / 112 aud. (Maironio g. 3, Vilnius) dizaino krypties meno doktorantas Marius Dirgėla gins meno projektą tema „Autorystės problematika šiuolaikiniame dizaine“ (Dizainas V 003).

Kūrybinės dalies vadovas:
prof. dr. Vytautas Kibildis (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, dizainas V 003)

Tiriamosios dalies vadovė:
doc. dr. Jūratė Tutlytė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dizaino krypties meno projekto gynimo taryboje:

Pirmininkas:
Doc. Juozas Brundza (Vilniaus dailės akademija, dizainas V 003)

Nariai: Dr. Karolina Jakaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Dr. Rūta Mickienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dizainas V 003)
Dr. Giedrė Baltrušaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija S 005)
Doc. Alessandro Biamonti (Milano politechnikos institutas (Italija), dizainas V 003)

Su meno projektu galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje.

Anotacija

Darbe daroma prielaida, kad dizaino kūrėjo požiūris į autorystę ir originalumą gali turėti įtakos profesinei sėkmei. Siekiant ją patvirtinti arba paneigti, pirmiausia originalumo ir autorystės suvokimo raida apžvelgta iš istorinės, filosofinės, teisinės, psichologinės, pedagoginės perspektyvos, aptartos pagrindinės su autoryste dizaine susijusios sąvokos. Sukauptų žinių pagrindu parengtas Lietuvos dizaino studentų požiūrio į profesijos etinius aspektus kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa ir rezultatų apdorojimas – ir kokybinis tyrimas – 8 žinomų Lietuvos dizainerių interviu. Sugretinus teorinio, kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatus, suformuluotos bendros išvados. Dizaino srityje dėl jos specifikos absoliuti sprendimų autorystė neįmanoma ir net nepageidautina, o autorystės pažeidimų, kaip jie suprantami dabartinėje autorių teisėje, persekiojimas ir kūrybos rezultatų prieinamumo ribojimas neigiamai atsiliepia kitų visuomenės narių kūrybos rezultatų kokybei, yra žalingas visuomenei finansiniu, saugumo ir moralės požiūriu. Tuo pat metu dizaino mokyklose su retomis išimtimis orientuojamasi į savarankišką vis naujų problemų ir unikalių sprendimų joms paiešką, dažnai kolektyviai. Tai gresia disciplinos tęstinumo praradimu, dematerializacija.

Atsižvelgiant į tai, kūrybinė projekto dalis atlikta kaip kopijavimo eksperimentas, kuriuo siekta patikrinti, ar toks tradicinis tobulėjimo metodas gali būti naudingas šiuolaikiniame studijų procese. Eksperimentas parodė, kad tokia veikla padėtų ugdyti gebėjimą išeiti už savo ego ribų, sustiprinti darbo, kuriuo siekiamas rezultatas yra žinomas ir aiškiai aprašytas, įgūdžius, kaupti tiesiogiai neišreikštų žinių (tacit knowledge) bagažą, susipažinti su gilesnio, nei vizualus, objekto pažinimo metodika ir iš to kylančių kūrybinių idėjų generavimo praktika.

Summary

The Problem of Authorship in Contemporary Design

The thesis assumes that the attitude of the creator of a design towards authorship and originality can influence professional success. In order to confirm or deny it, first, the development of the perception of originality and authorship are reviewed from a historical, philosophical, legal, psychological, and pedagogical perspective, and the key concepts related to authorship in the field of design are discussed. On the basis of accumulated knowledge, quantitative research, which includes a questionnaire survey and an analysis of results and reveals the attitude of Lithuanian design students towards ethical aspects of the profession, as well as qualitative research, namely, interviews of 8 famous Lithuanian designers, are conducted. By comparing the results of the theoretical, quantitative, and qualitative research, general conclusions are formulated. In the field of design, due to its specificity, absolute authorship of decisions is impossible and even undesirable, and the persecution of cases of copyright infringement, as they are understood in the current copyright law, as well as the restriction of access to creative output has a negative impact on the quality of creative output of other members of society, from financial, security, and moral point of view. At the same time, design schools, with rare exceptions, focus on the independent search for new problems and unique solutions for those problems, which is often done collectively. This threatens the loss of continuity and dematerialisation of the discipline.

In that regard, the creative part of the project is executed as a copying experiment, which seeks to test whether such a traditional method of development could be useful in the modern study process. The experiment shows that such activities would help develop the ability to move beyond one’s ego, enhance the skills of a work activity having a well-known and clearly described desired outcome, accumulate tacit knowledge, and become familiar with the techniques for deeper than visual cognition of an object and the practice of generating creative ideas that result from it.