Spalio mėnesį minime žymaus XVI a. Italų architekto Džakomo Barocio da Vinjola gimimo dieną (1507 spalio 1 d. – 1573 liepos 7 d.), kurį simboliškai sutampa su Vilniaus dailės akademijos mokslo metų pradžia. Kviečiame susipažinti su architekto gyvenimu ir kūryba bei Akademijos bibliotekoje saugomais jo leidiniais.
Akademinį Vinjolos palikimą Vilniaus dailės akademijos biblioteka turi išsaugojusi jo knygoje Regola delli cinque ordini d’architettura (liet. Penkių architektūros orderių taisyklės), išleistoje 1625 m. (pirmasis leidimas 1562 m.).
Šis jo vadovėlis pristato Vinjolos praktinę sistemą, kaip statyti kolonas skirtingais klasikiniais orderiais, kurių išmatavimus Vinjola perėmė iš išlikusių antikinių romėniškųjų monumentų. Architektas turimas žinias perteikia paprastai ir aiškiai, todėl ši knyga išliko architektūrinių orderių standartu kelis šimtmečius.
Bibliotekos turimą knygą 1926 m. prof. J. Klosas nupirko iš privataus asmens Stepono Batoro universiteto (Vilnius) Dailės fakulteto architektūros katedrai. Knyga labai suirusi: nėra titulinio lapo, trūksta trečiojo lapo, išplėštas 29-tasis ir paskutinysis l. Knyga buvusi įrišta rudos spalvos oda, išlikęs tik kietviršis, sugraužtas kinivarpų. Pirmojo viršelio atvartoje sunkiai įskaitomas įmantriomis raidėmis išlikęs įrašas rašalu. Pirmas žodis nusitrynęs, toliau galima įžiūrėti tokią datą „1677 27 febrarin“, kiti žodžiai neįskaitomi. Antroje eilutėje aiškūs du žodžiai „Questo Libro“, toliau įskaitome tik vieną kitą raidę. Viršelio atvartoje esanti data matomai nurodo knygos savininko įsigijimo datą. Manoma, kad tai yra itin retas 1625 m. M. G. De Rossi leidinys.
Remiantis bibliografiniais šaltiniais, leidinys turėjęs 46 lapus. Knygoje randame nuo autorinių vario klišių atspaustus 44 lapus, po jų yra išplėštų lapų pėdsakai. Kad tai yra M. G. De Rossi leidinys sprendžiame iš užrašo, esančio po Vinjolos portretu „Gio Battista de Rossi in piaza Nauona Con licenza de Superiori“. Žemiau dar smulkesnis įrašas byloja, kad knyga išleista Romoje. Piešinių, brėžinių ir tekstų vario raižiniai atspausti ant specialaus popieriaus su ryškiu filigranu. Visuose lapuose tas pats vandenženklis, savitos konfigūracijos kartuše viršutinėje dalyje yra stilizuota karūna ir apačioje pusmėnulis.
Palyginimui antrajame leidime nėra dedikacijos popiežiui Pijui IV, o kreipimąsis į skaitytojus papildytas anksčiau nebuvusiu smulkiu prierašu. Pirmąjame leidinyje tebuvę 32 lapai. Knyga originaliai įrišta - susiūta po du lakštus. Kiekviename lape savitai įkomponuotas tekstas. Visur vienodai ryški kiekviena raidė, kiekviena linija. 1939 m. rusų Visasąjunginė architektūros akademija išleido „Джакомо Бараццио да Виньола. Правило пяти ордеров архитектуры“ su plačiausiais komentarais, didelėmis įžangomis. Knygoje perteiktas pirmasis 1562 m. šio kūrinio leidimas, kuris yra saugomas Valstybinio Ermitažo muziejaus bibliotekoje Sankt Peterburge. Komentaruose ir bibliografijoje nurodomi visi žinomi šios knygos originalūs leidimai ir vėlyvesni vertimai. Bibliografijoje randame tris M. G. de Rossi paruoštus Vinjolos knygos leidimus, bet tik vienas nuo autorinių klišių žymėtas 1617 m. data.
Kol neturime kitų šaltinių, unikalią Vilniaus dailės akademijos bibliotekos senų ir retų spaudinių skyriuje esančią knygą galime datuoti 1625 m. Knygų restauratorius ir knygrišys F. Saladžius kruopščiai knygą sutvirtino, sukūrė specialų įdėklą, apsaugantį raižinius nuo klimatinių poveikių – drėgmės ir sausros.
