• Naujienlaiškis
  • Balandžio 25 d., 14.00 val., VDA  parodų salių „Titanikas“ II a. (Maironio g. 3, Vilnius) dailės krypties meno doktorantas Konstantin Gaitanži gins meno projektą tema „Monstruarium. Sąmonės monstrų konstravimo bei vizualizavimo perspektyvų analizė“ (Dailė V 002).

    Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija

    Kūrybinės dalies vadovas:
    prof. Jonas Gasiūnas (Dailė V 002)

    Tiriamosios dalies vadovas:
    doc. dr. Nerijus Milerius (Vilniaus Universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija H 001)

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkas:
    Dr. Arūnas Gelūnas  (Lietuvos dailės muziejus, humanitariniai mokslai, filosofija H 001, dailė V 002)

    Nariai:
    Dainius Liškevičius (Vilniaus dailės akademija, dailė V 002)
    Prof. Gintaras Makarevičius (Vilniaus dailės akademija, dailė V 002)
    Prof. Ričardas Nemeikšis (Vilniaus dailės akademija, dailė V 002)
    Dr. Valdas Noreika (Kembridžo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija S 006)

    Su meno projektu galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje.

    Anotacija

    Projektas „Monstruarium“ susideda iš teorinio teksto „Monstruarium. Sąmonės monstrų konstravimo bei vizualizavimo perspektyvų analizė“ bei meninių artefaktų ekspozicijos. Teorinė dalis gvildena pabaisiškumo“ fenomeno raiškos sąmonėje specifiką, jo sąsajas su žmogiško individo vietos Visatoje suvokimo modeliu bei įvairių „monstro“ koncepcijų raiškos vizualiniame mene būdais. Tai  bandymas susieiti šiuolaikinę sąmonės filosofiją bei meninę praktiką, tyrinėjant įvairius „pabaisiškumo“ fenomeno aspektus. Darbą sudaro įvadas, tris skyriai ir išvados. Pirmame skyriuje pristatomas bendras sąmonės teorijų bei „monstro“ sąvokos kaitos laukas. Analizuojamas šios sąvokos vartojimas mitologiniame diskurse, mechanicistinės filosofijos viešpatavimo laikais, romantizmo epochoje, modernaus scientizmo kultūrinėje situacijoje. Atkreipiamas dėmesys į jos santykį su viešpataujančiomis proto ir fizinio pasaulio sąveikos teorijomis. Antras skyrius nagrinėja pagrindinius sąmonės problemos sprendimo variantus XX-XXI amžių analitinėje filosofijoje, bei šių sprendimų įtaką dirbtinio intelekto bei dirbtinių būtybių kūrimo teorijai ir praktikai. Trečias skyrius nagrinėja vizualaus monstrų įkūnijimo galimybes. Meninė ekspozicija susideda iš įvairaus formato tapybos darbų, kurių naratyvai skirtingais aspektais siejasi su „pabaisiškumo“ bei „žmogiškumo ribų“ klausimais. Taip pat, ekspozicijoje reprezentuojami darbai, atlikti „bendradarbiaujant“ su dirbtinio intelekto sistemomis.

    Summary

    Monstruarium. Analysis of Perspectives of Construction and Visualization of Monsters of Consciousness

    The “Monstruarium” art project consists of the theoretical text "Monstruarium. Analysis of Perspectives of Constructing and Visualization of Monsters of Consciousness” and exhibition of artworks. Theoretical part explores the specifics of the “monster's” phenomenon expression, its relation to the perception of the humanity’s place in the Universe, and the expression of various "monsters" concepts in visual art. It is an attempt to associate contemporary philosophy of consciousness with artistic practice by exploring various aspects of the phenomenon of "monstrous". The work consists of an introduction, three chapters and conclusions. The first chapter presents the general field of change in theories of consciousness and the concept of "monsters". The use of this concept is analyzed in mythological discourse, during the reign of mechanist philosophy, in the era of romanticism, in the cultural situation of modern scientism. Attention is drawn to its relationship with the dominant theories of interaction between the mind and the physical world. The second chapter examines the main ways of solving the problem of consciousness in the analytical philosophy of 20th and 21th centuries, and the impact of these solutions on the theory and practice of artificial intelligence and creation of artificial beings. The third chapter explores the possibilities of artistic visualization of the concepts of “monsters”. The artistic exposition consists of various forms of painting, the narratives of which, in different respects, relate to the issues of "monsterism" and "boundaries of humanity." Also, the exhibition presents works performed in “collaboration” with artificial intelligence systems.