XX amžiaus 10-to dešimtmečio Tapybos katedros studentų darbai iš VDA muziejaus fondų

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) eksponuojami vienos seniausių – Tapybos katedros 10-to dešimtmečio studentų darbai iš Vilniaus dailės akademijos muziejaus rinkinių. 1990–2000 metai Akademijos, kaip ir visos valstybės istorijoje, buvo kupini pokyčių, pasikeitimų ir vertybių perkainojimo. Viena vertus, tai buvo susiję su politinės, socialinės, ekonominės, kultūrinės situacijos kaita, iš kitos pusės – Akademija, kaip ir bet kuri žmonių bendruomenė, turi ir net yra priversta keistis – tam, kad derintųsi prie pakitusių sąlygų, dėl to, jog vidinės transformacijos lemia progresą, kitokios kokybės kūrimą.

1989 metais įvykus savotiškai revoliucijai tuometiniame Dailės institute, besimokantieji tapybos buvo vieni iš to „perversmo“ katalizatorių. Studentų iniciatyva dalis senosios kartos dėstytojų buvo priversti palikti VDA (nors tokie autoritetai kaip Augustinas Savickas dirbo ir toliau, iki 1993 m.). Katedros vedėju tapo Arvydas Šaltenis, 1994 m. šiam tapus rektoriumi, jį pakeitė Ričardas Povilas Vaitiekūnas. Čia darbuojantis Leonardui Gutauskui, Linui Katinui, Mindaugui Skudučiui, Leopoldui Surgailiui ir kitiems, netrukus pradėjo dėstyti jaunesnės kartos menininkai – Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Ričardas Nemeikšis. Didelį postūmį ne tik instituciniams, bet gilesniems pokyčiams suteikė 1992 m. vizitavęs profesorius Kęstutis Zapkus. Jis tiesiogiai darė įtaką konceptualia raiška Lietuvos meno scenoje tiesiog sprogusiui studentų tapytojų grupuotei. Geros blogybės (parodoje dviem darbais, dedikuotais van Goghui, atstovaujamas Julius Ludavičius yra būtent iš jos). Dešimtmečio viduryje analogišką impulsą teikė studentų stažuotės užsienyje, antai Irma Leščinskaitė, Solomonas Teitelbaumas 1996 m. studijavo Zalcburgo vasaros dailės akademijoje pas Leoną Golubą, Nancy Spero.

Pačios Katedros profesorių dėstymo programa rėmėsi lietuviškos tapybos tradicijų, įkūnytų Ars tapybinės programos, puoselėjimu ir visapusiško humanitarinio išsilavinimo diegimu – 90-aisiais metais akademiniame procese ypač daug dėmesio skirta filosofinėms, kultūrologinėms, istorijos disciplinoms. Katedros studijų programa, glaustai suformuluota 1995 metais, skambėjo taip: „Pirmieji dveji studijų metai skirti piešimui, tapybai, kompozicijos pagrindams. Šiuo laikotarpiu svarbiausia išmokti nutapyti spalvomis formą erdvėje. Tretieji ir ketvirtieji metai – tapybos studijų gilinimo metai. Studentai nuosekliai susipažįsta su Lietuvos istorine tapyba ir šiuolaikinėmis plastinėmis idėjomis. <...> Baigiant ketvirtą kursą, tapybos ir kompozicijos darbais ginamas bakalauro laipsnis. Penktieji ir šeštieji metai – gabiausių ir kūrybingiausių studentų studijos“ [Vilniaus dailės akademija, Vilnius, 1995, p. 18].

Parodoje eksponuojami įvairiausių metų, skirtingų kursų studentų kursiniai ir diplominiai darbai, siekiant atskleisti tiek tuo metu dirbusių dėstytojų įvairovę bei jų dėstymo specifiką, tiek studentų (kurių didelė dalis yra tapę ryškiomis asmenybėmis meno pasaulyje) meninius charakterius. Specialiai Klaipėdos publikai į kolekciją yra įtraukti uostamiestyje gyvenančių tapytojų – tokių kaip Virginijus Viningas ar Irma Leščinskaitė studijų laikotarpio darbai.


Parodos atidarymas: vasario 24 d., penktadienį, 17 val.

Paroda veiks iki kovo 19 d.

KKKC Parodų rūmų darbo laikas: trečiadienis-sekmadienis, 11.00–19.00 val.