• Naujienlaiškis
  • Atidarymas: birželio 16 d., 17 val.

    Paroda veiks iki liepos 30 d.


    Tradicinio Vilniaus dailės akademijos projekto „Meno celės“ šiuometinė tema – „Meilė. Geriausi“. Tai, visų pirma, savotiškas dialogas ar estafetės perėmimas žvelgiant į buvusiąją, 2016-ųjų metų „Meno celių“ parodą, kuruotą Jurijaus Dobriakovo, dedikuotą Tikėjimo problematikai. Kita vertus, „Meilė. geriausi“ veikia kaip tam tikra formalaus akademinio ugdymo metafora ar apoteozė. Dėstytojai ir komisijos geriausiais (sic!) juk vertina „mylimiausius“ studentus... Tad „Meno celėse“ ne tik pristatomi šių metų absolventų – bakalaurų ir magistrantų (šiais metais VDA baigė 512 studentų), kūriniai, kuratoriaus požiūriu, atsakantys į meilės temą, turintys sąsajų su šiuo konceptu, bet ir eksponuojami mylimiausių ar geriausių alumnų (konkrečiai – magistrantų) artefaktai, kurie gynimų metu vertinimo komisijų formaliai ir objektyviai buvo „pamylėti“ labiau – t. y. nominuoti pagyrimais ir kitomis meilės išraiškomis. Dalis paties kuratoriaus pamiltų bakalaurų savo kūrinius rodo kitose Vilniaus dailės akademijos erdvėse – Senuosiuose rūmuose (jų kiemuose, rūsiuose ir koridoriuose), parodinėje erdvėje „Krematoriumas/keramikų krosnys“, taip pat (bendradarbiaujant su šia institucija) – LR Kultūros ministerijoje.

    Koncepcijos apie meilę išeities tašku ir pagrindu tapo žymaus XX amžiaus psichologo ir filosofo Ericho Frommo (1900-1980) 1956 metais pasirodęs veikalas „Meilės menas“ (The Art of Loving), kuriame ne tik analizuojami įvairiausi šio fenomeno aspektai ir formos, gvildenama meilės problematika apskritai, bet ir deklaruojama, kad meilė yra menas, o ne joks sentimentas. „Jei taip, tai jai reikia žinių ir pastangų“. Pasak E. Frommo, bet kurio meno mokymasis dėl patogumo gali būti padalytas į dvi dalis: teorijos įsisavinimą ir praktikos įvaldymą. Kaip paradoksaliai beskambėtų, bet būtent šių tikslų siekiama ir VDA magistrantūros studijų pakopoje (studentų baigiamieji darbai paprastai ir būna sudaryti iš kūrybinio projekto bei teorinės dalies)... Psichologas teigia, kad „be teorijos ir praktikos įsisavinimo, yra trečias dalykas, „būtinas, kad taptume bet kokio meno meistrais, – didžiausią dėmesį turime skirti meistriškumui; už meną neturi būti nieko svarbiau pasaulyje. Tai tinka muzikai, medicinai, dailidės amatui ir... meilei“.

    Belieka pa/si/aiškinti, kad meilė vis tik yra subjektyvus dalykas. Ne vienas iš mūsų niekuomet negalėjome, negalime ir negalėsime paaiškinti, kodėl pamilome kitą žmogų – kokie kriterijai lėmė aistrą, simpatiją, potraukį. Lygiai tas pats yra ir su menu – ne mažiau subjektyviu, personalizuotu ir diskutuojamu dalyku. Tad prierašo „geriausi“ nereikėtų suprasti pažodžiui (šis žodelis po taško pradedamas mažąja raide irgi dėl tos pačios priežasties). Tame esama ir šiek tiek ironijos, kažkiek nuostabos, truputis noro provokuoti ar būti provokuojamiems. Kiekvienam iš mūsų juk egzistuoja asmeninės meilės ir savi patys geriausi...

    Meno celių“ projektas šiais metais apima VDA parodų salių „Titanikas“ II aukštą (kuriame eksponuojama virš dvidešimties magistrų kūrinių), Senuosius rūmus (čia eksponuojami bakalaurų darbai), meno erdvę „Krematoriumas“, taip pat Kultūros ministeriją. 


    „Meno celių“ projektas bus atidarytas „Kultūros nakties“ metu. 

    Detali „Meno celių“ programa.