• Naujienlaiškis
  • Parodos atidarymas: lapkričio 25 d. 18 val. II aukšto Titaniko parodų salėje

    Paroda veiks iki gruodžio 18 d.

    Nostalgija man – tai tam tikras ilgesys, savęs paties, kaip pirminės pasaulio tikrovės garanto, atramos taško, egzistuojančio kiekviename iš mūsų. Tačiau dažniausiai gyvename praradę, užmiršę vidines savo koordinates.

    Gintaras Makarevičius

    Gintaras Makarevičius – vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio vizualinio meno atstovų. Baigęs architektūros studijas tuometiniame technikume įstojo į tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Dešimtajame dešimtmetyje meno lauke jis debiutavo ne kaip tapytojas, o kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas.

    Gana greitai G. Makarevičiaus kūryba buvo pastebėta tarptautiniu mastu. Ilgą laiką menininkui atstovavo Schleicher/Lange galerija Berlyne ir Paryžiuje. Jo kūrinių yra šiuolaikinio meno muziejuje KIASMA Suomijoje, Lietuvos Modernaus meno centre ir Nacionalinėje Dailės galerijoje bei privačiose kolekcijose.

    Menininkas yra dalyvavęs daugelyje prestižinių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip Šiuolaikinio meno bienalė Manifesta 4 Vokietijoje (2002) ar Tarptautinis filmų festivalis La Rochelle Prancūzijoje (2005). 2010-aisiais darbai buvo pristatyti Turku muziejuje Suomijoje, 2009-aisiais – NABA muziejuje Milane. 2008-aisiais už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ (2007) kūrėjas apdovanotas Lugano (Šveicarija) kino festivalio pagrindiniu prizu. Tai vienas svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjams skiriamų apdovanojimų.

    Vos baigęs studijas G. Makarevičius pradėjo dirbti ir teatre. Dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuria scenovaizdžius Lietuvoje ir užsienyje. Dirba su tokiais režisieriais kaip Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus,  Éricas Lacascade’as. Menininkas apdovanotas Auksiniais scenos kryžiais už scenografijas Petro Vaičiūno komedijai „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus), A. Strindbergo pjesei „Šmėklų sonata“ (rež. G. Varnas), Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymui“ (rež. O. Koršunovas) ir  A. Škėmos „Baltai drobulei“ (rež. Jonas Jurašas). Režisavo du spektaklius pagal rašytojos Anetos Anros dramas – „Katinas Temzėje“ ir „Bestija žydrom akim“ – Valstybiniame jaunimo teatre.

    Gintaro Makarevičiaus meninė veikla apima dokumentiką, vaizdo instaliacijas, performansus, objektus ir scenografiją. Pastarąjį dešimtmetį menininkas labiausiai žinomas kaip dokumentinių filmų kūrėjas ir scenografas. Gintaro personalinė paroda PASIDAVIMAS – išties ypatingas įvykis jo meninėje veikloje, tačiau negalima teigti, kad štai - po ilgos pertraukos jis staiga pradėjo tapyti. Tapyba (daugiausia ant popieriaus) buvo paralelinė medija, ėjusi lygiagrečiai su videodokumentika, objektais, scenografijomis.

    Nepaisant moderniaisiais laikais nesyk minėto tapybos kaip tikrovę reprezentuojančios medijos ribotumo ar tapybos kūrinio kaip prekės kritikos, ji visada buvo šiuolaikinio meno diskurso dalis – net kategoriškai neigiama, ji atliko to, kam oponuojama, su kuo diskutuojama, vaidmenį.

    Dr. Lolita Jablonskienė

    G. Makarevičiaus tapybos paroda – išskirtinė galimybė susipažinti su niekur nerodytais menininko tapybos kūriniais.


    Kuratorė: Julija Dailidėnaitė

    Organizatorius: VšĮ Šiuolaikiniai meno projektai | CAP Gallery