• Naujienlaiškis
  • Birželio 21d. 18val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus KLAIPĖDOS GALERIJOJE (Bažnyčių g. 6, antras aukštas)  atidaroma  tekstilės menininkės, VDA Telšių fakulteto profesorės, Virginijos Degenienės personalinė tekstilės darbų paroda „Be pavadinimo“.

    V. Degenienė gimė Merkinėje, Varėnos r. Studijavo Valstybiniame Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), Tekstilės katedroje, kur įgijo rūbų modeliuotojos kvalifikaciją. Šiuo metu dirba VDA Telšių fakulteto Aprangos ir mezgimo dizaino specializacijos dėstytoja. Nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2003 m. – WTA (World Textile Art) garbės narė.

    Kurdama V. Degenienė daugiausia dirba mažosios tekstilės srityje. Pirmieji menininkės tekstilės darbai buvo atlikti klasikine gobeleno technika. Vėliau kūrėja surado savo originalią techniką – kelių sluoksnių megztus šilko ažūrus. Palaipsniui nuo dvimačių kompozicijų perėjo prie erdvinių formų, naudodama linijinius metalo karkasus ar organinio stiklo plokšteles.

    „Tekstilės kūriniai – savotiškos buities objektų interpretacijos, prisiminimai apie vaikystės pasakas ir svajones, žvilgsnis į gyvenimo trapumą ir nepastovumą“, – teigia V. Degenienė. Paklausta, ar asmeninio gyvenimo detalės atsispindi jos gyvenime, menininkė atsako, kad ne, kūryboje labiau atsispindi jos svajonės ar tiesiog netikėtai į galvą šovusios mintys. Komentuodama savo kūrybos braižą – miniatiūrų formatą, tekstilininkė sako, kad    „Mini formatus padiktavo asmeninio gyvenimo sąlygos, kita vertus – [tai] autorinė technika, kuri begalo imli laikui. Mano pirmieji  mini tekstilės darbai menotyrininkų buvo pripažinti kaip nekartojantys mažesniu formatu klasikinės tekstilės. Tai lyg ir privalumas.“ Menininkės kūriniai pasižymi savotišku architektūriniu universalumu – juos galima laisvai formuoti erdvėje, sukuriant vis kitokį vaizdą. Tam idėją kilo, kai grupinės parodos architektas jos visiškai plokščią darbą pavertė tūriniu – ne pakabino ant sienos, kaip įprasta, bet išdėstė ant ekspozicinės dėžės. Nuo tada ji sakosi ir pati supratusi konstrukcinių  interpretacijų galimybes. „Derinant matinį ir blizgų paviršių atsiranda įvairūs efektai, priklausantys  nuo apšvietimo. Be to dauguma darbų  peršviečiami, skaidrūs, todėl kiekvieną kartą atrodo vis kitaip. Įvairovė džiugina. Nemėgstu juodos spalvos. Man tiesiog gražus vienoks ar kitoks spalvų derinys“, – tvirtina V. Degenienė. Paklausta apie savo svajonių kūrinį, įprasminantį kūrybinį kelią, menininkė atskleidžia , kad kartais pasvajoja apie pasakos „Pelenė“ (brolių Grimų „Margytė“) epizodo – aukso, sidabro, deimantinių  drabužių iš riešutėlio atsiradimo –  perteikimą: numegzti iš plonyčio šilko ar metalizuoto siūlo natūralaus dydžio sukneles taip, kad tilptų į 5x5x5 cm dėžutę...

    Klaipėdos galerijoje paroda veiks iki liepos 18d.