Akademia Sztuk Pięknych im. Władysława Strzemińskiego w Łodzi
Lodzė – labai keistos, netgi šokiruojančios architektūros miestas. Niūriomis rudens dienomis Lodzės getą menantys pastatai veikė gana slegiančiai. O vasaros metu, prie šiltos šviesos, jie kaip tik atrodo įkvepiančiai, o ištrupėję dažai ar išbirusios plytos man primena egzotiškąją Indiją. Manau, apie Lodzės architektūrą kiekvienas galėtų papasakoti daug, kam tik yra tekę ten pabuvoti.
Pirmosiomis savaitėmis Lodzėje pakanka veiklos: reikia aplankyti modernius dailės muziejus MS1 ir MS2, Lodzės miesto istorijos muziejų ir Centrinį Lodzės tekstilės muziejų, kuris rengia išskirtinai profesionalias tekstilės meistrų parodas. Man ypatingai pasisekė, nes turėjau galimybę aplankyti Magdalenos Abakanowitz ir Wlodzimierz Cygan personalines parodas bei apžvalginę Lodzės tekstilės trienalės parodą. Tekstilės muziejus Lodzėje – mano mėgstamiausias lankytinas objektas, kuriame apsilankiau net keturis kartus ir labai norėčiau dar sugrįžti.
Bet praėjus mėnesiui Lodzėje pasidaro nuobodu. Čia vyksta labai mažai viešų renginių, o jeigu vyksta tai lenkų kalba. Dėl to būdama Lodzėje labai pasiilgau Vilniaus, kuriame kiekvieną vakarą galima praleisti kultūringai ir aktyviai. Lodzėje reikia skaityti knygas.
Lodzės meno akademija – visiškos laisvės erdvė. Pirmosiomis savaitėmis erasmusai gyvena turistiniu nusiteikimu: renkasi įvairių katedrų siūlomus dalykus ir eina pas dėstytojus prašyti jų sutikimo (kai kurie dėstytojai nekalba angliškai arba nepriima studentų, neturinčių patirties toje studijų srityje). Erasmus studentai Spalio mėnesį išgyvena neaiškumo laikotarpį ir vienintelis jų pasiekimas – tai užpildytas Learning Agreement During Mobility dokumentas. Mokslai normaliai prasideda tik Lapkričio mėnesį. Visos paskaitos vyksta tik konsultacijų forma – ateini jeigu turi klausimų. Mane labai stebino, kad nėra jokių seminarų, jokių prezentacijų, jokios teorijos. Ir pačioje akademijoje nevyksta jokie papildomi pranešimai ar susitikimai su asmenybėmis, kaip pas mus Vilniuje... Praktinis Lodzės mokymas priklauso tik nuo studento sąžinės ir motyvacijos dirbti, nes užsiėmimų galima ir visai nelankyti ir niekas į tai nekreipia dėmesio. Labai stebino ir „koncepcijos“ supratimas, nes nėra gilinamasi, ką norima tuo kūriniu pasakyti, žodis „koncepcija“ Lodzėje daugiau reiškia panaudojimą ar pritaikymą buičiai.
Lodzės meno akademijoje pati garsiausia ir daugiausiai finansavimo gaunanti katedra yra tekstilės katedra. Joje veikia šešios skirtingos studijos: žakardo audimo studija, gobeleno ir kilimo audimo studija, eksperimmentinės tekstilės studija, unikalios tekstilės studija, tekstilės spausdinimo ir marginimo studija, popieriaus gaminimo studija.
Mano tikslas Lodzėje buvo ieškoti asmeninio audimo stiliaus, todėl rinkausi eksperimentuoti. Pasirinkau dalyką unikali tekstilė, kurį dėsto garsus tekstilininkas Wlodzimierz Cygan. Jis leido nesirinkti jo siūlomų kūrybinių temų ir dirbti prie man aktualių eksperimentų, stengėsi neįtakoti-nepakreipti mano kūrybos, todėl visus eksperimentus aptardavome tik juos užbaigus.
Dar turėjau eksperimentinės tekstilės dalyką, kuriame bandžiau apjungti audimo ir skaitmeninės spaudos technikas. Dėstytoja su manimi bendravo nedaug , labiausiai padėjo asistentė. Lodzėje beveik kiekvienas dėstytojas turi pagalbininką, kuris ir bendrauja su studentais. Pagal užduotį, austi turėjau naudodamasi staklėmis, tačiau jos buvo saugomos vietiniams studentams, taigi audžiau ant rėmo.
Labai džiaugiuosi pasirinkusi popieriaus dirbtuves, kurios man buvo didelis atradimas ir įkvėpimas. Dėstytoja Magda Sobon buvo labai maloni, nuoširdžiai dalijosi patarimais, atskleidė technologinius popieriaus gaminimo procesus. Išmokau gaminti popierių iš celiuliozės ir dažyti jį naudojant pigmentus, gaminti popierių iš gamtinių medžiagų, pvz; iš bananų žievelių, iš japoniško kozo. Išmokau perdirbti ir panaudoti popieriui džinsus bei kitas medžiagas.
Dar turėjau tokias paskaitas kaip: erdvės specifika ir interaktyvūs veiksmai iš skulptūros katedros, aerobika, lenkų kalba.
Kiekvieno pusmečio pabaigoje Lodzėje yra tradicija surengti galutinę erasmus studentų parodą. Parodą eksponavome naujojo akademijos pastato antrojo aukšto koridoriuje. Dalyvavimas neprivalomas, tačiau eksponuoti darbus parodoje – tai galimybė pasidžiaugti savo rezultatais ir kartu oficialiai atsisveikinti su naujais draugais. Lodzės akademijoje nėra peržiūrų, vyksta egzaminai, per kuriuos studentai asmeniškai kalbasi su kiekvieno dalyko dėstytoju ir pristato jam savo portfolio.
Lodzėje gyvenau studentų bendrabutyje, todėl sutaupiau daug pinigų. Nuomotis apartamentus kainuoja virš 1200 zlotų ir paprastai lenkai nesutinka išnuomoti trumpam erasmus studijų laikotarpiui. Bendrabučio nuomos kaina 480 zlotų. Bendrabutyje yra atskiri butai, sudaryti iš vieno dviviečio kambario, vieno triviečio kambario, vonios kambario ir mažos virtuvėlės.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad erasmus studijos yra didelis išbandymas, suteikiantis įvairiausių patirčių ir pamokų. Šis pusmetis, visiškai išėjus iš savojo komforto ir gyvenant visiškai kitokiomis aplinkybėmis, sprendžiant kitokias problemas, mąstant kitaip, leido man labai daug sužinoti apie save ir išmokė labiau pasitikėti savimi bei kitais žmonėmis.
Austė Guogaitė, BA Tekstilė, 4 kursas, rudens semestras, 2017/2018
