Kvietimas į Aleksandros Akromaitės, Eglės Bertašiūtės ir Žydrūno Česnauskio parodą ⋌
Vilniaus Universiteto Bibliotekos
MKIC, Saulėtekio al. 5
Vadovėlių fondo patalpose / -2 auktšte
Spalio 12-19 dienomis. kasdien nuo 9:00 - 18:00
[Jeigu nežinomasis įvardinamas figūra x, jo egzistavimas įtvirtinamas kaip sankirtos taškas, konkretybė dviejų tiesių ašyje. Atsisakant vienos iš raidės x rankelių, išvengiama tarsi paradoksalaus nežinomojo virsmo į surastą tašką, lobio vietą: ⋌ - tai jau nuolatinį trūkumą nurodanti santaka, virgulė ar šalutinė sankryža.]
Paroda beveik neištariamu pavadinimu susibūrusi klausimams apie materealumo kondicijas jau po šiąją dominavusios mechaninės dinamikos sampratos. Trijų jaunų menininkų dinaminio ryšio teorijos komentuojamos nuorodomis į šiandien itin aktualias - priemones, sistemas mąstyti kaip skaitmenines, per vieneto ir daugio santykį ir esančias įtampoje su pusiau tikėjimu. MKIC patalpų rūsyje, vadovėlių fondo lentynose, išrikiuoti bendri disciplinų ir temų supratimai. Tarp jų, nedidelio tūrio, bet savo turiniu keliantys plačius klausimus kūriniai atsiliepia saugyklos funkcijai ir šios naudotojams siūlo nuorodas į informacijos sisteminimo rakursus. Bandant pažvelgti be žinojimo, žvilgsniu pažinųs bandymai pateikiami kaip duomenų vizualizacijos, modeliai ir eksperimento instrukcijos. Bendrame projekte siūlomi įterpiniai svarstant jautresnio įrankio spekuliacijas, kurios kaip problemiai atvejai atsispiria nuo trijų raktažodžių: duomenys, judamumas ir prietartys.
Remiantis plačiai paplitusiu apibrėžimu duomenys („data“ angl. k.) ši sąvoka interpretuojama kaip informacijos pėdsako forma turinti konkrečią apimtį. Terminas duomenys dažniausiai vartojamas statistikos, analitikos, IT Technologijos, ir kt. mokslo srityse, todėl nėra sunku pastebėti šio žodžio technologinę ar sisteminę kilmę. Tokiu atveju galbūt sąvoka duomenys gali būti vartojama ne vien tik technine prasme, bet taip pat kaip meno forma (medžiaga). Todėl dėmesys krypsta ne vien į žodžio prasmės kintamumą, bet taip pat ir į pačių duomenų kaip informacijos medžiagos interpretavimą formuojant suvokimą pasitelkiant vizualinius sprendimus kaip metodą. Duomenys kaip informacijos srauto saugykla funkcionuoja pasyviai kol neįvedamas žmogaus veiksmo faktas, kuris formuoja žinias bei aktyvuoja suvokimo procesus.
Žmogus formuojamas minties, kad juo bus pasirūpinta. Tyrime ieškomi ir analizuojami kasdieniai žmogaus jausenos raiškos būdai ir jų konstravimas. Dėmesys kreipiamas į baimės kūrimą, šiuo atveju ekskomunikacijos, jos genezę, pasekmes bei raišką įgalintą šiuolaikinių įrankių. Stebima trapi koreliacija tarp vieno ir daugio.
Prietartys čia apibrėžiamos kaip komunikacijos formos turinčios kalbinę operavimo ištaką ir pasitelkiamos kaip paralelumo, para-žinojimų tvarkos. Ieškant prieigos būdų žinojimui per meninę praktiką, šiuolaikiniame mene įprastas dėmesys daugialypiškumui ir svarbiausia, lengvatikystės kaip neigiamos konotacijos permąstymas. Todėl ir prietarties režimo ištirtumas gali būti nustatomas dvejopai – kaip įtikėjimo sistema šis yra itin gausiai išskleistas kultūros studijose, bet iš kitos pusės, pats terminas yra tapęs vienu iš sinonimų nustatant kur mokslo šakos tyrimui pakrypti yra tarsi užginta – tai klaidingų ir nepagrįstų įsitikinimų teritorija, kurioje talpinami likučiai, atplaišos ir prieštaravimai konkrečiam moksliniam metodui.
