"Medicininis dizainas: inovatyvių įtvarų kūrimo ir gamybos galimybių studija", magistro studijų baigiamasis projektas, autorė Gintarė Černiauskaitė (darbo vadovai prof. Arkadadijus Varanka, doc. dr. Rasa Janulevičiūtė).
Lietuvės sukurti 3D įtvarai – vieninteliai pasaulyje
Publikuota: 2016-11-19 Autorius: Karolis Vyšniauskas, "Verslo žinios"
Lengvesni, gražesni, leidžiantys odai kvėpuoti, perdirbami. Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantė Gintarė Černiauskaitė sukūrė įtvarus, kuriais siekia iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į traumas.
„Exo“ pavadintas įtvaras visai nepanašus į tradicinį „gipsą“, kurio vienintelis teikiamas džiaugsmas – leisti draugams ant jo pasirašyti. Dizainerės kūrinys labiau primena stiliaus detalę nei gydymo įrankį. Tokia ir buvo Gintarės idėja: sukurti daiktą, kuris kuo labiau sumažintų traumos sukeltą ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą.
„Patyrus traumą psichologinė būklė labai svarbi. Ji prisideda prie to, kaip greitai žmogus pasveiks. Norėjau sukurti įtvarą, kuris ne tik gydytų, bet ir paverstų gydymo procesą kuo mažiau išmušančiu iš vėžių“, – sako 25-erių dizainerė, susitikus jos darbo vietoje – VDA studijoje. Ir prideda, kad ant „Exo“ irgi galima pasirašyti: „Tik ploteliai parašui mažesni!“
Gintarė Černiauskaitė. Konferencija "Išmani Lietuva 2016"
Išlaisvina kūną, neteršia gamtos
„Exo“ pagamintas iš plastmasės mišinio ir atspausdintas 3D spausdintuvu, kiekvieno paciento norimomis spalvomis, vienu iš trijų pasirinktų raštų. Vos 120 g – mažiau už išmanųjį telefoną – sveriantis įtvaras sudarytas iš korio formos struktūros, leidžiančios odai kvėpuoti. Gydytojai gali atlikti reabilitacijos procedūras net jo nenuėmę.
Esame įpratę, kad trauma laikinai išstumia žmogų iš kasdienio gyvenimo ritmo. Kurdama savo įtvarus Gintarė norėjo tai pakeisti.
„Tradiciniai įtvarai pacientui dažnai neleidžia judėti ir tai sukelia papildomų problemų. Laukiant, kol sugis lūžęs kaulas, didelė tikimybė, kad nusilps raumenys, sumažės jų masė, sustings sąnariai – juk visą šį laiką jie negalėjo judėti. Norėjau sukurti įtvarą, kuris išlaisvintų žmogų: leistų sportuoti, būti aktyviam. Tikiu, kad net ir patyrus traumą galima gyventi visavertiškai, bent iki tam tikros ribos“, – sako dizainerė.
Įtvaras yra specifinis daiktas: būtinas gydymo metu, bet nebereikalingas pasveikus. Gintarė atsižvelgė į tai ir pasirinko tokį plastiko mišinį, kurį būtų galima perdirbti.
„Gydymo procesas įprastai trunka nuo 3 iki 6 savaičių. Nenorėjau, kad joms pasibaigus įtvaras būtų tiesiog išmestas. Sąvartynai ir taip pilni plastmasės, gipso ir klijų mišinys irgi kelia problemų, norint jį perdirbti. Tad ėjau kitu keliu. Kiekvieną nereikalingą įtvarą galima perdirbti dėl gamybai naudojamo plastiko mišinio savybių. Tikiu, kad inovacijos turi būti ekologiškos“, – neabejoja dizainerė.
Sudėjus visas šias savybes – patogumą, dizainą, ekologiškumą – į vieną, „Exo“ tampa unikaliu kūriniu šiandienos medicinoje. „Tikrai nesu vienintelė, sugalvojusi sukurti modernesnį įtvarą, – šypsosi pašnekovė. – Mačiau keletą panašių studentų projektų, vienas savąjį aprašė žodis žodin, kaip aprašytas mano įtvaras. Rusijoje yra gaminamas panašaus dizaino, bet sunkesnis ir paprastesnis, langetinio tipo įtvaras. Tačiau „Exo“ analogo rinkoje nėra.“
Kai Gintarė atėjo į baseiną dėvėdama savo sukurtą riešo įtvarą, kiti lankytojai stebėjosi: „Iš kur gavai šį papuošalą?“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Į prestižinę mokyklą
VŽ pašnekovė pasakoja nuo mažens mėgusi dizainą, bet kūrė drabužius, apie mediciną negalvojo. Būdama 12-os iš močiutės gavo siuvimo mašiną ir pradėjo siūti, užuot dėvėjusi parduotuvėse nupirktus drabužius. Tai buvo jos maišto forma ir paauglystės aistra.
Tačiau prasidėjo traumos. „Esu turėjusi keturis gipsus, dvi langetes, gal 8 minkštus įtvarus...“, – skaičiuoja Gintarė. Paaiškina, jog tai įgimta: „Esu labai lanksti ir dėl to dažnai patiriu traumų, pavyzdžiui, ką nors išsinarinu.“
Rizikos nemažina ir aktyvus laisvalaikis: snieglentės, banglentės, jėgos aitvarai yra tarp mėgstamiausių dizainerės būdų pailsėti.
Bandydama geriau suprasti savo traumas, mergina pradėjo domėtis medicina. „Exo“ įtvarai yra dviejų jos pomėgių – dizaino ir medicinos – rezultatas.
Tačiau Gintarės talentui kurti reikėjo tarptautinės aplinkos. 12-oje klasėje, baigusi mokyklą Vilniuje, kur gimė ir užaugo, ji pabandė įstoti į Eindhovene, Olandijoje esančią dizaino akademiją. Tada moksleivė dar nežinojo, kad tai yra viena geriausių dizaino mokyklų pasaulyje, šiuo metu užimanti 18-ą vietą menų ir dizaino kategorijoje pasaulyje (pagal „Top Universities“ gidą). Ji tiesiog pabandė – ir pavyko.
„Laikydama stojamuosius egzaminus turėjau atlikti užduotį: dizaino pagalba suartinti augintinius su šeimininkais. Sukūriau indą, kurio viršuje yra lėkštė, o apačioje – du dubenėliai šunims, juos sujungia takelis. Savo kotletą gali nuridenti šuniukui į apačią ir visi pietausite kartu. Suklijavau prototipą iš vielos, papjė mašė, binto ir nuskridau į Olandiją. Kiti studentai, dauguma – vyresni, buvo išlieję formas iš plastiko, įdėję profesionalaus darbo. O aš – 17-metė su savo primityviu kūriniu... Bet universitetui patiko idėja ir buvau priimta“, – pasakoja Gintarė.
Studijuodama ji atliko praktiką Meksiko mieste Meksikoje, vėliau grįžo į Lietuvą, kur pradėjo studijuoti Vilniaus dailės akademijos magistrantūroje. Šiuo metu Gintarė yra akademijos doktorantė, be darbo su įtvarais studentams dėsto prezentacijų metodus ir veda plastiko liejimo kūrybines dirbtuves.
Ieško investuotojų
Gintarės įtvarai šiuo metu yra tarpinėje būsenoje: paruošti gamybai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti.
Dirbdama su partneriu, pernai savo įkurtoje įmonėje „Creatus“ dizainerė yra sukūrusi įtvarus kaklui, pirštams, šiuo metu kuria patį sudėtingiausią – kojai. Įtvarų kokybė patvirtinta dermatologų, testuotas jų tvirtumas, gautos gydytojų rekomendacijos, kad jie galimi naudoti. Viena Lietuvos ligoninė teigė jau esanti pasirengusi juos dėti pacientams, jei tik „Creatus“ pradės juos gaminti masiškai.
Tačiau gamybai trūksta lėšų. Anot Černiauskaitės, jų įtvarų rinkos kaina panaši kaip ir tradicinių, bet užsiimti masine gamyba įmonė kol kas per maža. Dėl to šiuo metu „Creatus“ kaupia lėšas dirbdami su kitais projektais (Kalėdoms jie pristatys edukacinį žaidimą vaikams „Upė“) ir bendraudami su potencialiais investuotojais.
Dizainerė supranta, kad investuotojų paieškos gali užtrukti, tačiau yra pasirengusi – juolab kad jos progresas lig šiol buvo įspūdingai greitas.
Maža šalis – ir privalumas...
Vargu ar ši istorija būtų įvykusi, jei Gintarė būtų likusi Olandijoje. „Olandijoje nebūčiau galėjusi išvystyti šio projekto iki tokio lygio, koks yra dabar“, – mano ji pati. Ir paaškina, kodėl: „Lietuva yra labai maža, ir tai šiuo atveju yra pliusas. Čia galiu nueiti pas vienos geriausių šalies ligoninių vyriausiąjį gydytoją, pasakyti „laba diena, turiu įdomų projektą, galbūt norite man padėti?“ ir sulaukti teigiamo atsakymo. Galiu nueiti į kompaniją, kuri 20 metų dirba su naujausiomis technologijomis ir paprašyti patarimo – ir jie padės, nemokamai. Kalbu iš savo patirties. Įmonės nori palaikyti, nes žmonių su idėjomis čia tiesiog nėra tiek daug.“
Anot pašnekovės, Olandijoje ar, sakykim, Vokietijoje, viskas yra kitaip – ten daug daugiau žmonių, daugiau idėjų, dėl to įmonės yra uždaresnės.
Iliustruotasis mokslas: gyvybę gelbsti 3D spausdinti organai
3D spausdintuvu – ir lėktuvų korpusai
„Bandžiau susisiekti su ortopedinės įmonės atstovu Olandijoje, kad pristatyčiau jam įtvarų idėją. Susidūriau su trimis sekretoriais ir galiausiai komunikacija nutrūko. Jie tiesiog neturi laiko žmonėms „iš gatvės“. O Lietuvoje tu gali gauti šansą“, – sako pašnekovė.
... ir trūkumas
Kita vertus, šalies mažumas ne visuomet į gerą. Kurdama Lietuvoje Gintarė, kaip ir daugelis specifine veikla užsiimančių daiktų dizainerių, susidūrė su bėda – jai trūksta kolegų, iš kurių galėtų gauti patarimų. Ji tiesiog yra vienintelė savo srityje. Kartais tai slegia.
„Norėtųsi daugiau mentorystės. Mes, produktų dizaineriai, baigę magistro studijas, pradedame specializuotis tam tikrose sferose ir kai kurie esame tų sričių pionieriai šalyje. Viena vertus, tai smagu. Bet nėra, kas galėtų patarti. O kartais taip norisi, kad tau padėtų, pakreiptų tam tikra linkme – to trūksta. Bet tai natūralu“, – svarsto Gintarė.
„Exo“ sėkmės atveju, ji pati bus geidžiama mentorė, ir ne tik Lietuvoje. Matant įtvaro prototipo kokybę ir tai, kaip gudriai jis sukurtas, atrodo visai realu, kad vilnietės siūloma maža medicinos revoliucija – tik laiko klausimas.
