• Naujienlaiškis
  • Kovo 11-12 d. Vilniaus dailės akademija kartu su Vilniaus Rotuše, atstovaujančia Vilniui 14 Europos miestų vienijančiame ir kūrybiškumą skatinančiame projekte „CreArt“, vilniečius ir miesto svečius pakvietė į nemokamas kūrybines dirbtuves, kuriose dalyvavę galėjo įsitikinti, jog kurti gali kiekvienas, o įsikalbėjimas, kad nemoku piešti – tėra tik mitas. Juk ne tik mokėjimas svarbu, bet ir pamatymas, pajautimas, galų gale – drąsa pabandyti.


    Simono Kuliešio kūrybinės dirbtuvės „Dailininko batuose“ akimirka. Foto Marija Brusokaitė

    Savaitgalio kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo daugiau nei šešiasdešimt per dvi dienas iš anksto užsiregistravusiųjų, iš kurių ne vienas tyliai sau kuria namuose, kai kas planuoja stoti į Akademiją ir rinktis menininko kelią, kiti – jau seniai baigę ekonomikos, matematikos ir panašius tiksliuosius mokslus, nes kažkada taip patarė tėvai, bet nuo savęs juk nepabėgsi...todėl naudojasi visomis progomis pačiupinėti tai, kas atrodo prarasta.

    Bet ir tai – tik mitas. Dabar Akademija yra atvira institucija, tereikia pasityrinėti programas, o jei painu – nebijoti skambinti, o dar geriau – ateiti ir klausti tol, kol pasidaro aišku. Na pavyzdžiui, nori išmokti lieti akvarele, rišti knygas, kaligrafijos subtilybių, įvairių spaudos būdų, išklausyti meno istorijos kursą – prašom! Visai nebūtina tapti pilnateisiu studentu, galima pasirinkti neformalias studijas ir pasivyti savo svajonę. Būtent todėl ir pakvietėme savaitgaliui į Akademiją, kad būtų drąsiau praverti duris priėmus vienokį ar kitokį sprendimą. Ne atsitiktinai dirbtuvių vadovais buvo ir studentė, ir savarankiškai dirbanti menininkė, ir jaunas dėstytojas, ir žmogus, kuris analizuoja aukštojo mokslo įstatymus ir kartu su kolegomis formuoja studijų programos turinį, kad praplėstų kūrėjo „profesijos“ suvokimą, kad sulaužytų mitus, jog baigęs Akademiją mirsi badu ir...galima vardyti be galo.

    Abi dienas kūrybinės dirbtuvės buvo organizuotos taip, kad atėję į vienas, pertraukėlės metu pravertų kitų dirbtuvių duris ir pasižvalgytų, kaip sekasi kolegoms. Buvo ir taip, kad užsiregistravę į vienas, taip pasišniukštinėję nuėjo į kitas ir džiaugėsi tuo. Sunku kūrybinių procesų prigimtį pajusti iš tekstų ir anotacijų, reikia bent jau užuosti.


    Simono Kuliešio kūrybinės dirbtuvės „Dailininko batuose“. Foto Marija Brusokaitė

    Taigi, šeštadienio vakarą tapytojas, VDA Grafikos katedros dėstytojas Simonas Kuliešis kvietė pasijusti tikru dailininku ir patirti kūrybinį procesą gyvai. Dalinosi įkvėpimo ir įsikvėpimo metodais, rodė, kaip pasiėmus į ranką angliuką – archajiškiausią dailininko priemonę, piešti natiurmortą, ką reiškia pajausti tai, ką matai ir kaip tai perteikti popieriuje. Atėję, tikrąja ta žodžio prasme, pasimatavo „dailininko batus“. Įdomus faktas, kad vietoje trijų dirbtuvėms numatytų valandų, dauguma atsisveikino tik po penkių. Nusčiuvę, bet su švytinčiomis akimis išsinešė po pluoštą piešinių.


    Viktorijos Ošikaitės kūrybinės dirbtuvės „Komiksų jamm’as“. Foto Marija Brusokaitė

    VDA Grafikos katedros II kurso studentė Viktorija Ošikaitė, Kontainer narė, tiesiai šviesiai klausė: „Gal esi pamišęs dėl komiksų? Perskaitęs viską, ką galėjai gauti? Tuomet, gal metas pabandyti sukurti pačiam?“ ir pakvietė jungtis į komiksų jamm’ą, kuriame labai įvairi kompanija patyrė, kad neįtikėčiausios arba pačios paprasčiausios, dažnai nutinkančios situacijos, tapo smagiomis knygelėmis, kurios nuo šiol įsitaisė kiekvieno asmeninėje komiksų bibliotekoje.


    Ievos Babilaitės-Ibelhauptienės kūrybinės dirbtuvės „Plėšytos popierinės skulptūros-iliustracijos“. Foto Marija Brusokaitė

    Sekmadienį kartu su iliustratore Ieva Babilaite-Ibelhauptiene dirbtuvių dalyviai plėšydami spalvotą popierių ir naudodami segiklį, konstravo skulptūrines iliustracijas. Griuvo dar vienas mitas, kad iliustracijos gali būti tik pieštos ir tik plokščios. Ievos vestose dirbtuvėse keitėsi nuomonės, segiojosi naujos idėjos, kurios stebino ir pačius autorius, ir šalia esančius. Buvo taip spalvinga, tiek šypsenų! Manome, kad nuojauta neapgauna ir kitų metų kaukių šventėms ar artėjant Užgavėnėms, ne viena mama nupūs dulkes nuo spalvoto popieriaus krūvelės ir pasiims segiklį. Taip po truputį ir ateina nauji, kitokie sprendimai į mūsų kasdienybę kiekvieno aplinkoje. 


    Marijos Marcelionytės-Paliukės kūrybinės dirbtuvės „Atspaudo draugai“. Foto Marija Brusokaitė

    Tą pačią dieną menininkė, VDA Grafikos katedros žmogus Marija Marcelionytė-Paliukė pakvietė nusileisti į Grafikos laboratoriją, kurioje ruošdami projektą bendram kūriniui, dirbtuvių dalyviai tapo Atspaudo draugais. Kiekvienas pats atsispaudė sau darbą, pats braukė dažus, stebėjo, kaip gaminama forma šilkografiniam atspaudui, kokie stebuklai vyksta išjungus ir vėl įjungus šviesą, sužinojo, ką reiškia tiražas ir daugybę dalykų apie studijas VDA, stojamuosius, parengiamuosius kursus ir menininko-pedagogo kasdieninius iššūkius. O išsiskirstėm nešini po du kūrinius – spalvotą ir juodai baltą. Dabar visi turime bendrą Draugų gupę, kurioje dalinamės nuotraukomis, kaip atspaudas, kuris vienija 19 žmonių, įsikūrė kiekvieno aplinkoje.  


    Marijos Marcelionytės-Paliukės kūrybinės dirbtuvės „Atspaudo draugai“. Foto Marija Brusokaitė


    Kūrybinės dirbtuvės yra „CreArt“ projekto, skirto kūrybiškumo dienai dalis. Kovo 21 d. Vilniaus Rotušėje vyks baigiamasis projekto renginys „PRIEŽASTIS – KOVO 21 d.“

    Renginio idėjos iniciatorė – VDA Grafikos katedros doc. M. Marcelionytė-Paliukė
    Nuotraukų autorė – VDA Grafikos katedros I k. studentė Marija Brusokaitė

    Daugiau nuotraukų galerijoje: