• Naujienlaiškis
  • Latvijoje, Aizputės mieste balandžio mėn. 26–29 d. įvyko kūrybinės dirbtuvės „Aizputės ateities įvairovė šiandien“. 

    Kūrybos namuose „Ideju maja“ susitiko architektūros studentai iš keturių mokyklų: iš Latvijos meno ir technologijų universiteto "RISEBA" architektūros programos, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros programos, Rygos technikos universiteto architektūros fakulteto ir kraštovaizdžio architektūros studentai iš Latvijos žemės ūkio universiteto. 

    Susitikimo tikslas – pasiūlyti miestui naujų idėjų, kurios artimiausiu laiku padėtų vietos gyventojus žengti svarbius žingsnius kokybiškai gerinant miestą. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo iškelti keturi pagrindiniai klausimai: 1) Aizputės miesto ribos ženklo atsiradimo galimybė; 2) Kultūros centro išplėtimas; 3) Muziejaus prieigų ir terasų formavimas; 4) Aizputės miesto centrinės dalies architektūrinės ir gamtinės erdvės  analizė.

    Iš Lietuvos į Aizputę atvykę trys Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros IV kurso studentai - Giedrius Bujokas, Augustė Bujokaitė, Svetlana Peregonceva ir arch., lekt. Vladas Balsys pateko į nepaprastą kūrybos erdvę. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo siekiama per ypatingai trumpą laiką atrasti atsakymus į miestui rūpimus klausimus. Latvijos architektūros studentų ir dėstytojų atsidavimas darbui  lietuvius nustebino. Kūrybinėse dirbtuvėse buvo labai sparčiai dirbama ir net galėjo susidaryti įspūdis, kad už kelių dienų į Aizputės miestą turėtų atvažiuoti Anglijos karalienė. Visi nuo pirmos dienos skubėjo ir ruošėsi balandžio mėn. 29 d. projektų finaliniam pristatymui. Dabar, jau pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms, norisi šiek tiek atskleisti ir nematomą latvių architektūros virtuvės pusę. Įdomiausia buvo matyti vyresniosios kartos architektų užsidegimą ir norą padėti miestui. Latvijos žemės ūkio universiteto arch. prof. dr. Aija Ziemelniece kiekvieną rytą labai anksti išeidavo į miegantį miestą, kad galėtų ramiai pasivaikščioti senamiesčio takais ir surasti atsakymus. Ji atidžiai  tyrinėjo ir analizavo centrinę miesto dalį. Vėliau jos miesto architektūros ir gamtinės aplinkos konteksto analizė buvo išsamiai pristatyta su miesto tvarkybos perspektyvos galimybėmis. Tuo tarpu, priešingai, nei arch. prof. dr. Aija Ziemelniece, Rygos technikos universiteto arch. doc. Egons Berzinš keldavosi šeštą valandą ryte ir neidavo į miestą. Rytą jis pradėdavo virtuvėje prie kavos puodelio, braižydamas urbanistines schemas savo užrašų knygutėje. Su maksimaliu dėmesiu urbanistikai ir aštuonių kavos puodelių pasistiprinimo programa per dieną, tik nubudus miestui, architektas važiuodavo į Aizputę ieškoti atsakymų dėl Kultūros centro regeneracijos galimybės. Važinėdamas miesto gatvėmis jis staiga sulėtindavo vairuojamo automobilio greitį (iki 10 km/h) ir per šoninį automobilio langą žiūrėdavo ne į kelią, o lėtai vairuodamas automobilį tyrinėdavo projektuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą. Momentais atrodydavo, kad architekto rankose ne automobilio vairas, o precizinio nivelyro vairas. Keturių dienų laikotarpyje su ypatingu dėmesiu ir išskirtine pagalba lietuvius lydėjo „RISEBA“ universiteto (Ryga, Latvija) Architektūros ir dizaino fakulteto Architektūros studijų programos vadovas Janis Dripe. Latvių diskusijos lietuviams buvo visada verčiamos į anglų ir rusų kalbas. Visą kūrybinių dirbtuvių laiką lietuvių grupę džiugino latvių dėmesys, geranoriškumas ir profesionalumas. Ekskursijos metu į Kuldigos miestą savivaldybėje įvyko susitikimas su miesto vyr. architekte Jana Jakobsone. Ji studentams nuodugniai pristatė miesto planus, paaiškino vykdomą restauraciją, pokyčius mieste.  Nustebino savivaldybės pastangos ir gebėjimas bendradarbiauti su miesto gyventojais, atkurta kokybiška ir unikali miesto istorinė erdvė. Ekskursijos metu aplankytos miesto restauracijos dirbtuvės ir įvairūs miesto paminklai. 

    Nors kūrybinių dirbtuvių pradžioje lietuvių architektų grupei teko kiek adaptuotis prie latvių architektų laiko sąvokos vienetų, tačiau patirtis buvo įdomi ir naudinga. Kūrybinis procesas buvo matuojamas ne valandomis, o architektūros kokybės klausimais. Kūrybinės paieškos čia trukdavo apie 12-18 val. per dieną. Nežiūrint į kultūrinius skirtumus ir darbo metodiką, lietuvių architektų grupės paruoštas Aizputės miesto ženklas finalinio pristatymo metu buvo aukštai įvertintas profesionalų ir priimtas vietinės bendruomenės. Aizputės meras Juris Grasmanis išreiškė norą lietuvių sukurtą ženklą realizuoti artimiausiu metu. Merui ženklas pasirodė ypatingai individualus ir kokybiškai išsiskiriantis iš kitų Latvijos miestų esamų ženklų. Tuo tarpu architektūros žurnalo „Latvijos architektūra“ redaktorius Janis Lejnieks pažymėjo, kad ženklas aiškiai atskleidžia miesto charakterį ir be abejonės turėtų atsirasti ties Aizputės miesto riba. Projekto pristatymo metu lietuvių grupė pažymėjo, kad sukurto ženklo koncepcijos samprata buvo modeliuojama idėjos, formos ir konteksto dalių neatsiejamais tarpusavio ryšiais. Ženkle užkoduotos pagrindinės miesto įvaizdžio sąvokos – Livonijos ordino pilies siluetas, raudoni miestelio stogai, medinės architektūros rašto charakteris, lango simbolis – kaip miesto pirmasis ekranas, kelio krypties (rodyklės) į miestą siluetas, penkių miesto bažnyčių kryžių užuominos, raudonos, baltos ir juodos spalvų sąjunga, gilios miesto istorijos ir įvairių vietos kultūrinių ženklų asociacijos. 

    Kūrybinės dirbtuvės „Aizputės ateities įvairovė šiandien“ atsakė į aktualius miesto klausimus. Galima drąsiai teigti, kad Latvijos meno ir technologijų universiteto "RISEBA" organizuotas keturių architektūros mokyklų susitikimas buvo labai sėkmingas. Aizputės miestas kryptingai žengia naujų permainų keliu. Džiugina latvių kūrybinių dirbtuvių realus santykis ir gebėjimas bendradarbiauti su vietos savivalda. Trumpa lietuvių grupės pažintis su Aizputės miesto meru Juris Grasmanis, miesto bendruomene, Latvijos architektūros studentais,  skirtingų Latvijos architektūros mokyklų atstovais - Jānis Dripe, Egons Bērziņš, Aija Ziemeļniece, Jana Jākobsone, Jānis Lejnieks, Jānis Kreicburgs, Tomass Kidiks ir architektūros žurnalo redaktoriumi Janis Lejnieks paliko ypatingai gerą įspūdį ir vertingą patirtį.

    Foto: Augustė Bujokaitė, Giedrius Bujokas ir Vladas Balsys, 2018 m.

    Papildoma informacija: 

    Aizputės savivaldybės puslapis

    Latvijos meno ir technologijų universiteto "RISEBA"puslapis