• Naujienlaiškis
  • Doktorantūros darbų gynimai

    2017 10 26 14.00 - 2017 10 27 17.00

    Spalio 26 d. 14 val. Ieva Mazūraitė-Novickienė

    2017 m. spalio 26 d. 14 val. prof. Felikso Daukanto aud. / 112 aud.  (Maironio g. 3, Vilnius) Ieva Mazūraitė-Novickienė gins disertaciją „Medijos sampratos kaitos problema sovietinėje Lietuvos fotografijoje“ (Menotyra 03 H, Meno istorija H 310)

    Mokslinė vadovė:
    Doc. dr. Agnė Narušytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H

    Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:

    Pirmininkė:
    Dr. Erika Grigoravičienė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Nariai:
    Doc. dr. Linara Dovydaitytė – Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)
    Prof. dr. Peeter Linnap – Tartu meno koledžas (Taikomųjų mokslų universitetas), humanitariniai mokslai, filosofija 01H)
    Dr. Margarita Matulytė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)
    Doc. dr. Tomas Pabedinskas – Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)

    Su disertacija galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose. Plačiau

    Anotacija:

    Disertacijoje iškeliama fotografijos sampratos kaitos problema sovietinėje Lietuvoje. Darbe nagrinėjama fotografijos idėjų istorija, analizuojama menininkų savivoka jų kūrybos terpės atžvilgiu. Tiriami ir lyginami 7-o ir 9–10-o dešimtmečių fotografijos diskursai, ieškant paralelių su Vakaruose dominavusiomis modernaus ir postmodernaus fotografinio mąstymo paradigmomis. Siekiant pažinti, kaip vienu ar kitu laiku buvo suvokiama fotografija ir kokiais kriterijais buvo apibrėžiama jos meninė vertė, aiškinamasi ir to meto kūrybos vertintojų – kritikų, ekspertų, taip pat ir suvokėjų vaidmuo.

    Šis darbas – tai pirma sistemiška ir nuosekli XX a. antroje pusėje Lietuvoje susiformavusių fotografijos sampratų ir jų kaitos priežasčių analizė. Disertacijoje atskleidžiamos iki šiol nenagrinėtos 9–10-ame dešimtmetyje subrendusios meninės problemos – fotografijos savistaba, teatrališkumo ir antiteatrališkumo nuostatos. Darbe nustatyti sovietmečio Lietuvos fotografijoje vykę reikšmingi mąstymo pokyčiai, aptikti sąlyčio taškai su Vakarų fotografijos teorijos ir praktikos raida. Paaiškintas šia medija kūrusių menininkų atsivėrimas kitoms vizualaus meno praktikoms.


    Algirdas Šeškus. Be pavadinimo, 1975, iš: Algirdas Šeškus. Meilės lyrika. 169 nuotraukos. 1975 –1983, Vilnius, 2011.


    Spalio 27 d. 14 val. Agnė Kuzmickaitė-Prūsaitienė

    2017 m. spalio 27 d. 14.00 val. VDA parodų erdvėje „Titanikas“, I a. (Maironio g. 3, Vilnius) Agnė Kuzmickaitė-Prūsaitienė gins meno projektą „Kasdienybė kaip kūrybos inspiracija: dizainerio savirefleksija“ (Dizainas W200 (P02))

    Kūrybinės dalies vadovė:
    Prof. Jolanta Talaikytė – Vilnius dailės akademija, dizainas P02, kostiumo dizainas
    Tiriamosios dalies vadovas:
    Doc. dr. Nerijus Milerius – Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija 01H

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dizaino krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkė:
    Doc. dr. Deima Katinaitė – Vilniaus dailės akademija, dizainas P02);
    Nariai:
    Prof. Audrius Klimas – Vilniaus dailės akademija, dizainas P02, grafinis dizainas
    Doc. dr. Agnė Narušytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Dr. Agnès Rocamora – London College of Fashion, University of the Arts London, socialiniai mokslai, sociologija 05S
    Gintaras Sodeika – Jono Meko vizualiųjų menų centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika P03, muzika teatrui

    Su meno projektu galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje. Plačiau

    Anotacija:

    Šiuolaikiniame mados dizaine drabužio konstrukcijos ar kolekcijos koncepcijos įkvėpimu dažnai tampa įvairūs kasdienės buities elementai, daiktai ar pasikartojantys kasdieniški darbai – apsipirkimas, šiukšlių maišas, drabužių skalbimas, netvarkingų drabužių vaizdas ar primityvus vaikiškas piešinys. Meno projekte „Kasdienybė kaip kūrybinė inspiracija: dizainerio savirefleksija“ tiriamos įvairius skirtingus kasdienius vaidmenis atliekančio kūrėjo patirtys, kurių scenografijoje atsiradę objektai naudojami kaip drabužių dizaino inspiracija. Nušvietus socialinį ir meninį kontekstą, lėmusį tokio mados dizaino metodo susiformavimą, bei pritaikius asmeninę patirtį, meno projekte analizuojama, kokiais metodais aplinkoje esantys kasdienybės artefaktai integruojami į drabužių struktūras.

    Tiriant šiuolaikinio drabužių dizaino lauką, teorinėje meno projekto dalyje šis tiek dominuojančiųjų, tiek ir labiau opozicijoje esančių dizainerių kūryboje taikomas kasdienybės integravimo metodas apibūdinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikiniame mados dizaine. Drabužių struktūrose tokia praktika dažnai atsiranda architektūrai bei šiuolaikiniam menui būdingais metodais. Praktinėje meno projekto dalyje pateikiamos savos kasdienės patirties inspiruotos  drabužių kolekcijos, sukurtos doktorantūros studijų metu.

     

    Doktorantūros darbų gynimai
    Maironio g. 3
    Maironio g. 3, Vilnius