• Naujienlaiškis
  • Projektinė veikla

    Projekto kodas 05.4.1-CPVA-K-303
    Projekto būsena Pateikta
    Prašoma finansavimo 1 595 932,76
    Atsakingas asmuo Virgilijus Kireilis

    Projekto tikslas - atskleisti vertingas pilies istorines – memorialines, architektūrines ir menines savybes, taip pat skirtas skatinti naujų kultūros paslaugų prieinamumą bei didinti kultūrinės veiklos dalyvių skaičių.

    Architektūros požiūriu Panemunės pilis yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis, kuri nuo 1961 m. įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą, o nuo 1996 m. jai yra suteiktas valstybės saugojamo kultūros paveldo objekto statusas. Nesutvarkytos ir visuomenei neatskleistos šio korpuso vertingosios savybės menkina pilies, kaip istorinio kultūros paveldo ir kultūrinio turizmo traukos objekto, potencialą bei daro neigiamą poveikį šalies prestižui.
    Nuo 2009 m. Panemunės pilyje panaudojant ES paramą buvo įvykdyti keli pilies tvarkybos etapai, kas leido dalį patalpų įveiklinti kultūrinės veiklos ir turizmo tikslams. Sėkmingai įgyvendinus projektą „Panemunės pilies pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms: vakarinio ir dalies pietinio korpuso su šiaurės vakarų ir pietvakarių bokštais rekonstrukcija“ buvo sutvarkytas ir įveiklintas vakarinis korpusas su pietvakarių ir šiaurės vakarų bokštais. Dar vieno projekto „Panemunės pilies Pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuomenės reikmėms“ dėka, buvo sutvarkyta dalis pietinio korpuso I aukšto patalpų. 

    Įveiklinus didesnį Panemunės pilies plotą ir sukūrus platų modernių kultūros paslaugų paketą: atnaujinus pastovią pilies istorinės raidos ekspoziciją, organizuojant dailės kūrinių parodas, istorijos ir meno edukacinius renginius, galima tikėtis lankytojų skaičiaus augimo. Lankytojų srautams didelę įtaką turi ir tai, kad planuojama atnaujinti Panemunės pilis patenka į prioritetinį Nemuno žemupio regioną. Lietuvoje didėja turistinių rodiklių dinamika įvertinti eismo intensyvumą šalia pilies esančio valstybinės reikšmės kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda (141). 2013 – 2016 m. laikotarpiu vidutinis 141 kelio paros metinis eismo intensyvumas kito nežymiai ir vidutiniškai buvo lygus 5 222 aut./parą. Nustatyta, kad po projekto įgyvendinimo yra visiškai realu papildomai pritraukti 0,3 proc. keliu (141) vykstančių automobilių. Remiantis šia prielaida, papildomai į Panemunės pilį per metus užsuktų 5 718 automobiliai, kuriais vykstančiųjų skaičius sudarytų apie 11 436 naujų lankytojų.