Meno idėjų ir kūrinių migracija Urugvajaus ir Argentinos lietuvių periodinėje spaudoje tarpukario laikotarpius

Meno idėjų ir kūrinių migracija Urugvajaus ir Argentinos lietuvių periodinėje spaudoje tarpukario laikotarpiu

Projekto tikslas – ištirti grafikos kūrinių ir meninių idėjų migracijos procesus Urugvajaus ir Argentinos lietuviškoje periodinėje spaudoje.

Iki šiol Pietų Amerikos lietuvių dailininkų palikimas nėra gausiai tyrinėta tema: daugiausiai tirti tik Jono Rimšos ir Mato Menčinsko, šiek tiek Jose Gurvichiaus ir Zomo Baitlerio atvejai. 2018 m. atliktos dailėtyros praktikos metu Nacionalinėje Urugvajaus bibliotekoje surinkti beveik pilni išeivių lietuviškos tarpukario periodikos komplektai, dokumentai ir kitų bendruomenės narių atsiminimai liudija ne tik Urugvajuje kūrusius nežinomus grafikus, bet ir meno bei kultūros idėjų ir kūrinių migraciją tarp Lietuvos ir jos išeivių P. Amerikos šalyse. Šio projekto tikslas - ištirti meninių idėjų ir kūrinių migracijos procesus Urugvajaus ir Argentinos lietuviškoje periodinėje spaudoje, orientuojantis į grafiką. Vien XX a. 4 deš. Urugvajuje buvo leidžiami daugiau negu 8 periodiniai leidiniai, o Argentinoje – apie 15. Skirtingas ideologines bei politines pažiūras propagavusiuose laikraščiuose grafika buvo naudojama įvairiais tikslais: skleisti politinę propagandą, palaikyti lietuvybę, puoselėti kultūrą, linksminti ir kt. Periodiniuose leidiniuose buvo naudojama tiek tarpukario Lietuvos grafikų kūrinių reprodukcijos iš Lietuvos, tiek nežinomų emigravusių lietuvių autorių kūriniai. Tyrimas padėtų nustatyti, kurie Lietuvos autoriai buvo populiarūs išeivijoje, leistų pasiūlyti hipotezę, pagrindžiančią jų populiarumą, taip pat būtų ieškoma išeivijoje veikusių dailininkų, kurie iki šiol nėra įtraukti į nacionalinį dailės istorijos diskursą. Šiandien Lietuvos archyvuose yra saugoma tik nedidelė dalis šių laikraščių komplektų, o negausūs tyrimai daugiausiai atlikti politikos, socialinių mokslų ir žurnalistikos srityse. Taigi ši medžiaga praplėstų tarpukario Lietuvos meninės kultūros sampratą, leistų plačiau suvokti ne tik kultūrinius, bet ir politinio pobūdžio lietuvių bendruomenių ryšius. 

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.