ArcInTexETN tarptautinės doktorantūros projekto pristatymas

Parodos atidarymas lapkričio 28 d. 18 val. galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44)

Parodos renginiai:

Lapkričio 28 d.18 val. - Atidarymas
Performansai: Interaktyvi tekstilė (Giedrė & Jyoti); Tekstilės choreografija (Marina & Daniel)
Lapkričio 29 d. 15–18 val. - Atvira diskusija su ekspertais
Gruodžio 1 d. 16–18 val. - Atvira studija

Dalyviai:

Daniel Suarez (Universität der Künste, Berlin)
Iva Rešetar (Universität der Künste, Berlin)
Marina Castán (Royal College of Art, London)
Jyoti Kapur (University of Borås)
Bastian Beyer (Royal College of Art, London)

Tris mėnesius Lietuvoje dirbo penki tekstilės dizaino ir architektūros tyrėjai, dalyvaujantys ArcInTexETN tarptautinės doktorantūros projekte. ArcInTexETN – tai 6 universitetų ir 3 komercinių įmonių konsorciumas. Projekte dirba 15 doktorantų.

Projekto tikslas – susieti tekstilės, architektūros ir interaktyvaus dizaino tyrimus, siekiant ištirti naujas tvaresnių gyvenimo būdų formas. Doktorantai suskirstyti į tris grupes, vykdančias tyrimus trijuose lygmenyse: kūno, interjero ir architektūros. Parodoje pristatoma architektūros tyrėjų grupės veikla.

Apibūdindami tarpusavio bendradarbiavimą, atliekant meninį tyrimą pasitelkiame mitologinio hibridinio gyvūno, vadinamo „Wolpertinger“ įvaizdį. Jis įkūnija idėją apie tai, kad iš pačių skirtingiausių sudedamųjų dalių sudaryta visuma gali funkcionuoti kaip vienas organizmas.

Dirbant Lietuvoje sukurtas bendradarbiavimo metodas išsaugo heterogenišką kiekvieno iš mūsų atliekamų tyrimų pobūdį ir tuo pačiu pabrėžia jų tarpusavio sąsajas.

Atlikdami kūryba grindžiamus dizaino tyrimus kaip pagrindinį grupinio darbo metodologinį įrankį pasitelkėme kūrybines dirbtuves. Tai padėjo praplėsti asmeninių tyrimų ribas, susieti juos su kitų grupės narių tyrinėjamomis sritimis, pastebėti jų tarpusavio poveikį ir grįžtamuosius ryšius. Dirbdami išbandėme įvairius kūrybinės praktikos būdus ir priemones: artefaktus, tekstus, video, kvapus, šiluminius vaidzus. Susiejome vykdomus eksperimentus su vietos kontekstu, pasitelkėme vietinius išteklius: pušų ir beržų medieną, smėlį, bičių vašką, vilną.