Tipografikos kalba mieste

Darbo vadovas:  prof. Aušra Lisauskienė
Teorinė darbo dalis: Dinamiška komunikacija viešosioms erdvėms
Darbo vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė

Projektas „Tipografikos kalba mieste“ suteikia žiūrovui galimybę įsitraukti į komunikacijos procesą. Šiame projekte atraktyvumas atsiranda stebint ant veidrodinio paviršiaus krintančius atspindžius, susipynusius su jau projektuojama dinamine tipografija apie Vilnių ir jo kultūros įvykius, kurie projekcijoje nuolat kinta. Veidrodžių paviršiuose kiekvienas žiūrovas mato savo atspindį, tik šiek tiek transformuotą. Individas skirtingai reaguoja į savo atvaizdą meno kūrinyje ir taip formuoja skirtingų prasmių ir suvokimų lauką. Kūrinys yra užbaigiamas kaskart, kai individas pamato savo atspindį perskaito tekstą ir jį suvokia. Įtaigiai panaudotas veidrodis gali priversti susimąstyti apie šį realaus aš ir fikcinio antrininko santykį. Plokštumoje projektuojama įvairiomis tipografinėmis tekstūromis, kurios išdėstytos skirtingais atstumais ir žvelgiant į jas sukuriamas atskirų plokštumoje išskaidytų erdvių įspūdis. Vaizdas tampa apgaulingu atsitiktinumu, netikėtumu, priklausančiu nuo žiūros taško ir pasirinktos pozicijos. Pasak S. Lancy, „viešas“ ir „menas“ prilygsta neapibrėžtam santykiui tarp publikos ir menininko, o pats ryšys gali tapti meno kūriniu“[1]. Taigi šis projektas kuriamas ne publikai, o kuriamas su ja.

 

[1] Aušra Trakšelytė, Įvietintas vaizduojamasis menas:teorinis diskursas ir raiška Lietuvos šiuolaikiniame mene, 2012 m.