Bažnytinės Florencijos unijos raiška LDK kultūroje: Sapiegų šventovių fundacijos
Darbo vadovė prof. dr. Giedrė Mickūnaitė
Įvertindama tai, jog iki šiol apie bažnytinės Florencijos unijos (1439 m.) raidą LDK kalbėta išimtinai valstybės politikos kontekste, tyrime siekiu plėsti istorinio diskurso ribas ir išsikeliu Florencijos unijos raiškos LDK kultūroje problemą. Pasitelkdama bendro Florencijos unijos diskurso išteklius, dėl turimų rašytinių ir medžiaginių šaltinių pagrindiniu tyrimo objektu pasirenku du tikėtinus unijos raiškos atvejus unito didiko Jono Sapiegos (m. 1517) ir jo sūnaus Povilo Sapiegos (m. 1579) bažnytinėse fundacijose Ikaznėje ir Kodenyje. Darbą pradedu bendru Florencijos unijos kontekstu, šiame vertindama unijos raidos sąlygas bei aplinkybes. Tuomet ieškau galimų unijos apraiškų graikų, gyvenusių Viduržemio jūros pakrantėse, tarpe ir šią studiją jungdama su Sapiegų biografijų bei fundacijų analize svarstau apie unitines praktikas LDK. Taip tyrime užsibrėžiu tikslą – Florencijos unijos LDK diskurse priartėti prie konfesinės patirties ir bent hipotetiškai prabilti apie unijos raišką religinėse praktikose.
