Parodos atidarymas: spalio 10 d., 18 val.

Parodos vieta: Tarybos salė, VU Kauno fakultetas, Muitinės g. 12, Kaunas. 


VDA Kauno fakulteto bakalaurantė Aira Baleišytė ir VU KF magistrantė Emilija Šneiderytė jungiasi į bendrą projektą „Išversta oda”. Šiuo bendru projektu studentės kviečia apžiūrėti Airos Baleišytės mistiškus tapybos darbus, kurie panardina į gilias apmąstymų ir fantazijos gelmes, archajiškoje aplinkoje.

Šioje parodoje lankytojas gvildens ne tik paviršiuje sklandančias lengvas idiliškas idėjas, tačiau teks panagrinėti ir giliau - kas yra po būtybės oda:  „Nors apsimetėlius mėgstame vadinti išverstaodžiais, ši paroda yra apie atvirumą ir nuoširdumą. Į savo tapybą sudedu emocijas ir mintis, kurios glūdi giliai manyje. Tai patyrimai - įdomūs ir naudingi,  kartais laimingi. Po tokių patirčių žmogus tampa išmintingesnis. Suprantu, kad mano išgyvenimai yra panašūs į kitų jaunų žmonių. Visi tai patiriame ankščiau ar vėliau, o gal dabar ir čia, bet visuomenėje apie tai nepriimtina kalbėti. Kaip menininkė aš galiu parodyti žiūrovui, kas yra ne tik po kauke, drabužiais, bet ir po oda.“ - pasakoja Aira. 

Skaičiuojant dienas iki parodos atidarymo Emilija kalbina Airą apie jos kūrybą:

Kas inspiruoja Tave kurti?

Sunku pasakyti, daug mąstau apie tai ir atrodo, kad kūryba kyla iš gilių minčių, patirčių ir apmąstymų. Norisi juos įamžinti ir išsaugoti. Tai ir įkvepia kurti.

Kokia yra Tavo kūryba?

Girdžiu daug atsiliepimų apie savo kūrybą: vieni mano, kad ji yra ekspresyvi, kiti kad impresionistinė, dar kiti kad realistinė. Dabar kažkodėl prisiminiau ištrauką iš filmo.  Sėkmingas ir garsus menininkas atsistoja prieš klasę vaikų ir rodo tapybos darbus, jis sako:  „Nežinau, ką pasakyti.  Aš kuriu ir parodau savo darbą, vieni mano,  kad jis yra geras, o kiti kad visiška nesąmonė, tad tiesiog viliuosi neapsikvailinti“ -  panaši yra ir mano filosofija.

Iš tiesų į darbus sudedu labai daug savęs ir dėl to ilgainiui prarandu logišką mąstymą, apie tai, kokie tie darbai yra iš tiesų. Aš tiesiog juos pamilstu, gal po metų dvejų pamatau kas buvo gerai, kas nelabai.  Tad  kokia ta mano kūryba, dar neišsigryninau iki galo.

Esi minėjusi, kad sutikai savo dvasinį gyvūną per šamanišką kelionę, gal gali pasidalinti savo įspūdžiais ir patirtimi?

Sudėtinga bus detaliai nupasakoti. Tai buvo labai stipri ir įkvepianti patirtis. Šią kelionę patyriau blaiviame festivalyje „Masters of calm“, ten viešėjo žmogus praktikuojantis šamanizmą. Šis žmogus meditacijos metu padėjo man susitikti su mano dvasiniu gyvūnu, nustebau, kad manasis yra puma. Turėjome savo gyvūnui užduoti vieną klausimą, aš pumos paklausiau „Kas yra tikroji kūryba?“, nes man tai buvo aktualu ir tebėra vienas aktualiausių klausimų. Šamanizmą praktikuojantis vyras ėmė mušti būgną ir kelionė prasidėjo. Pamenu, kad ėjau keliu, kuris buvo visiškai juodas, lyg įkaitintas asfaltas, abipus kelio be vėjo lėtai svyravo ryškiai žalia žolė. Tą kelią aš pažinojau, tai buvo mano gyvenimo kelias, kuris žinojau niekad nesibaigia. Tačiau sekdama savo dvasios gyvūną pumą, pirmą kartą priėjau prie krašto ir ji man paliepė šokti žemyn. Apačioje absoliučiai nieko nemačiau, todėl bijojau, bet sukaupusi visas jėgas aš pasiryžau ir šokau į tamsą. Tada patekau į visišką nieką, į begalinę erdvę, tarsi juodąją skylę, chaoso tuštumą ir aš buvau tos erdvės dalis. Pirmiausia labai išsigandau. Potyris, kad neturiu nieko, net kūno, kad nebeegzistuoju kaip individas buvo baisus. Išsigandusi bandžiau ieškoti sprendimo, galvojau, kodėl mano dvasinis gyvūnas atvedė mane į tokią vietą ir staiga suvokiau, kad visiškas chaosas, kuriame atsidūriau yra visa ko pradžia - tai visiškas niekas, todėl gali tapti bet kuo. Supratau, kad galiu iš visiško nieko sukurti bet ką.

Pabudusi iš meditacijos, aš supratau, kad į mano klausimą buvo atsakyta itin tiksliai. Tikroji kūryba, kai iš visiško nieko tu sukuri kažką, vien savo minties galia. Tai galima pavadinti dieviška kūryba. Realiame pasaulyje žmogus to nesugeba.

Ši meditacija, arba šamaniška kelionė mane stipriai paveikė. Nutapiau visą ciklą darbų, ko nebuvau dariusi anksčiau.

Kaip manai kam skirta Tavoji kūryba?

Neseniai gavau labai tikslų pastebėjimą, kad mano kūriniai būtų aktualūs jaunimui. Todėl iš dalies parodai ir buvo pasirinkta VU Kauno fakulteto erdvė. Aš kuriu apie tai, kas yra man aktualu. Tikiu, kad mano išgyvenimai ir emocijos atsispindi tapyboje ir kad daug jaunų žmonių patiria kažką panašaus, tad bent ši paroda tikrai yra skirta jaunimui.

Kaip jautiesi kurdama?

Kurdama jaučiuosi savo vietoje. Būna sunku, būna ir lengva - kai sunku jaučiuosi blogai, kai lengva džiaugiuosi, bet žinojimas kad kito kelio man nėra neapleidžia.


Kviečiame apsilankyti spalio 10 dieną 18:00 valandą VU Kauno Fakultete. Tarybos menėje Aira pristatys savo kūrybą, sukauptą per studijų laikotarpį ir plačiau apie ją papasakos. Parodos atidarymo metu jaukią atmosferą savo akustiniais kūriniais sukurs Justinas Rekus ir turėsite galimybę pasipuošti nemokamomis HENNA tatuiruotėmis.

Parodos organizatorių informacija.

Muitinės g. 12