Maloniai kviečiame Jus į VDA doktoranto Tomo Daukšos parodą DBBJ, kuri galerijoje “Artifex” veiks nuo sausio 24 d. iki vasario 3 d.
Vasario 3 d. (šeštadienį) 13 val. vyks susitikimas su menininku.
Parodos laikas: 2018 sausio 24 – vasario 3 d.
[LT]
Parodoje pristatoma asmens, įsitikinusio, jog beveik dešimt metų jį lankė sniego žmogus, sukaupta figūrėlių kolekcija. Pasak jo, figūrėles mainais į maistą palikdavo sniego žmogus. Kolekcijos savininkas nė karto nematė to, kuris jam palikdavo figūrėles, bet sniego žmogaus apsilankymais nė trupučio neabejoja. Jo teigimu, nėra kito įmanomo paaiškinimo iš kur atsirado figūrėlės, o ir figūrėlių išvaizda primygtinai siūlo sniego žmogaus versiją. Kolekcijos savininkas ne tik išsaugojo didžiąją dalį rastų figūrėlių, bet ir pats padarė joms laikyti skirtas lentynėles. Po ilgų diskusijų savininkas leido viešai parodyti jo kolekciją, kaip kito žmogaus meninę veiklą.
„Sunku pasakyti, kiek turiu figūrėlių, manau, apie penkiasdešimt. Iš pradžių jas slėpiau nuo kitų, bet laikui bėgant apie figūrėles papasakojau geriausiems draugams. Kelias padovanojau, bet net artimiausi žmonės netiki mano istorija, galvoja, kad kažkokiu būdu tas figūrėles gaminu.
Pirmą figūrėlę radau prieš beveik dešimt metų. Buvo ankstyvas pavasaris, išėjau į šalia namo esantį mišką. Leidau beržų sulą, todėl į mišką eidavau bent kartą per dieną. Pamenu, buvo taip tylu – negirdėti nė vieno paukščio. Miške tvyrojo man dar nepažįstamas, saldžiai aitrus kvapas. Stiklainiai sulai buvo išvartyti ir išmėtyti. Žmonės čia neužsuka, todėl iškart pamaniau, kad tai barsuko arba usūrinio šuns darbas. Surinkau stiklainius ir juos pritvirtinau gana aukštai medžiuose, kad joks žvėris nepasiektų. Baigęs tvirtinti stiklainius radau pirmąją figūrėlę. Ji, atsukta į namo pusę, stovėjo ant nesenai nupjauto kelmo. Pagalvojau, kad čia kažkoks pokštas, paėmiau figūrėlę ir grįžau namo. Kitą dieną vėl radau išmėtytus stiklainius ir dar vieną, ant to paties kelmo paliktą figūrėlę. Atsimenu, labai supykęs, nuvažiavau su tomis figūrėlėmis pas kaimyną aiškintis, bet jis nieko nežinojo. Po to kasdien rasdavau ant kelmo paliktas figūrėles ir išvartytus stiklainius. Sulai pasibaigus figūrėles kartais rasdavau paliktas ant kieme stovinčio stalo. Nepamenu, kaip tai atsitiko, bet pradėjome figūrėles mainyti į maistą. Radęs figūrėlę, vietoje jos palikdavau kokio nors maisto, o sekantį rytą jo nebebūdavo. Jei figūrėlė būdavo didesnė, maisto palikdavau daugiau, jei mažesnė – mažiau. Šie mainai tęsėsi iki praeitos vasaros. Per tą laiką sukaupiau nemažą figūrėlių kolekciją“.
Tomas Daukša
[EN]
In the exhibition the collection of figurines accumulated by the person who is convinced that for almost ten years he has been visited by the Bigfoot is presented. According to him, the figurines were left by the Bigfoot in exchange for food. The owner of the collection never saw the one who left him the figurines, but he does not doubt that it was the Bigfoot. According to him, there is no other possible explanation from where the figurines appeared and the looks of the figurines also strongly suggest the version of the Bigfoot. The owner of the collection not only preserved most of the figurines he found, but also made special shelves for them. After long discussions, the owner allowed to publicly display his collection as the artistic practice of another person.
It's hard to say how many figurines I have, it should be close to fifty. At first I was hiding them from others, but over time I told my best friends about them. I have given some of them away, but even the closest people do not believe my story. They think that I'm producing these figurines myself.
“I found the first figurine almost ten years ago. It was an early spring, I went to the forest near the house. I was collecting birch sap at the time, so I went to the forest at least once a day. I remember it was very quiet, you could not hear a single bird. There was an unfamiliar bitter sweet smell lingering in the forest. The jars for sap were turned over and scattered around. Usually people do not visit this place, so I thought it was a badger’s or raccoon’s doing. I collected the jars and placed them fairly high in the trees, so that no animal could reach them. After finishing fixing the jars, I found the first figurine. It was standing on a recently cut stump, facing the house. I thought it was some kind of prank, I took the figurine and returned home. The next day the jars were scattered around the forest again and there was another figurine standing on the same stump. I remember I got very angry, I took both figurines and went to get the explanation from my neighbor, but he did not know anything. After that, every day I found figurines left on the stump and jars scattered around the forest. When the sap season ended, I started finding figurines left on the table in my yard. I do not remember how it happened exactly, but we began to exchange figurines for foo d. When I found the figurine, I would leave some food in place of it, and it would be gone the next morning. If the figurine was bigger, I would leave more food, if it was smaller, then I would leave less. These exchanges continued until last summer. During that time I have accumulated a large amount of figurines.”
Tomas Daukša
