• Naujienlaiškis
  • Maloniai kviečiame Jus į Eglės Kuckaitės parodos “Jaudulio gamta” atidarymą, kuris VDA Tekstilės galerijoje Artifex vyks balandžio 10d. 18 val.  Parodos laikas: 2018 balandžio 10d. - balandžio 28d.  Galerijos darbo laikas: II - V: 12 - 18 val., VI: 12 - 17 val. Adresas: Gaono g. 1, Vilnius.

    Jaudulys – nevienareikšmis kūną ištinkantis jausmas – yra kūrybinių ieškojimų knietulys Eglės Kuckaitės parodoje „Jaudulio gamta“. Gal yra tekę girdėti tokį pasakymą: „tau reikia sugrįžti į kūną“? Paprastai tai patariama žmonėms, kurie pernelyg daug laiko praleidžia mąstydami ir spręsdami (hiper)reikalus ir (hiper)dalykus savo „galvose“, užmiršdami, kad turi juslų – kvėpuojantį ir jaučiantį – kūną. Pojūčiai, jausmai, emocijos – visa tai, kas yra įkūnyta – ilgą laiką kultūriškai buvo išstumta kalbinio pažinimo ir tik pastaruoju metu vėl pamažu įsisąmoninama kaip lygiavertiškai egzistuojantis ir ne mažiau svarbus mūsų pasaulio realybės sluoksnis. „Jaudulio gamta“  poetiškai tyrinėja šį įkūnytą žinojimą, klausdama, kiek atviri ar svetimi mes (ypač – moterys) esame kūniškam jauduliui – savojo kūno prigimčiai?, kokios kultūrinės baimės mus kausto, atskiriančios jaudulio privatumą nuo viešumo?, ir ar išties tai, kas kūniška (ir gamtiška), yra toli nuo to, kas dangiška?

    Eglė Kuckaitė pratęsia Lietuvos menininkių, tokių kaip Violeta Bubelytė ir Eglė Rakauskaitė, kūrybinius ieškojimus, plėtodama moters pasaulio temą per savitą medžiagiškumą ir vaizdiniją. Eglės nebegali vadinti grafike, nes jos kūriniai jau senokai iš plokštumos persikėlė į erdvę, prašnekdami ne tik grafikos technikų, bet ir objekto, instaliacijos, judančio vaizdo kalba. Tačiau elegantiškas grafiškas gestas šioje parodoje iš vienos kūrinio medijos persiduoda į kitą: nuo oforto technika iščiupinėtų rožių galvų portretų tarytum minties, sielos ir jausmo manifestacijos („Vešlūs apaštalų kvėptelėjimai“) į objektą-suknelę, iki skausmo smingančios adatų kaskadomis („Plika akimi“), į ritmišką fotografinių videokūnų judėjimą žiogų svirpimo fone, kuris ir sujaudina, ir priverčia į juos nukreiptą žvilgsnį pasijaust nepatogiai („Baimė suptis. Monologas“ ir kt.). Eglės Kuckaitės vaizdinija, kurioje persikloja įvairūs kultūriniai sluoksniai (nuo biblijos iki seksualinių žaidimų) yra lyg grynieji mišrūnai, apsėsti nerimo sugrįžti atgal į savo gamtą.

    menotyrininkė Dovilė Tumpytė