• Naujienlaiškis
  • Arūnė Tornau | "Pabaiga yra pradžia" | "An end is a beginning"

    [please scroll down for the English version] 

    [LT] Kviečiame į Arūnės Tornau parodos 'Pabaiga yra pradžia' atidarymą, kuris vyks VDA Tekstilės galerijoje ARTIFEX gegužės 15d. (antradienį) 18val.  Parodos laikas: gegužės 15 – 25d. Paroda veiks: II-V: 12-18; VI: 12-17. Adresas: Gaono g. 1, Vilnius.

    Autorė apie parodą:

    Mano pastarųjų metų drobėse vyrauja viena ir ta pati tema – laiko (ar gyvenimo) poveikis mums ir mus supančiai aplinkai. Tyrinėju erozinius, destrukcinius procesus, kurie vieną gyvą materiją paverčia kita. Man rūpi mirštantys, džiūstantys augalai, medžiai, virstantys nepraeinamais brūzgynais, išvartomis. Blunkantys, yrantys, trupantys paviršiai suponuoja naujų amorfiškų formų atsiradimą. Mėgstu tarpines būsenas tarp nakties ir dienos, paslaptingą prieblandos laiką, kai išsitrina riba tarp sapno ir tikrovės.

    Panašios temos persikėlė ir į mano tekstilinius objektus ar instaliacijas (nes kur ta riba?).

    Esu bandžiusi kurti objektus apie 1990-uosius, kai kurie mėtosi sodyboje iki šiol. Tada ta veikla atrodė kaip žaidimas, kažkas ne itin rimto, lyg priedas prie pagrindinio darbo, atliekamo tradicinėmis meno priemonėmis. Dabar vėl ėmiausi objektų. Šioje parodoje eksponuojami kūriniai man yra labai svarbūs, asmeniški, intymūs, paremti giluminių patirčių paieška.

    Perrinkinėdama savo neseniai mirusios mamos daiktus, rūšiuodama jos mantą, nedrįsau išmest jos primegztų, pasiūtų, išsiuvinėtų daiktų. Veikė žmogiškos emocijos, ryšiai, prisiminimai (aišku, svarbūs tik man vienai). Taip atsirado tie ryšuliai: dėjau drabužius, rankom megztus ornamentuotus megztinius, kiauraraščiu siuvinėtus lovos užtiesalus, pagalves į ryšulius ir viską aklinai užsiūdavau, sutrombuodavau į paketus, panašius į pokario tarybiniais laikais iš kaimo į miestą siunčiamus siuntinius su namine dešra ir sviestu. Juose glūdi man brangūs atsiminimai, kvapai, adatos dygsniai, virbalų judesiai, senas naftalino dvelksmas. Dabar jie gyvena savo gyvenimą, tapo nesibaigiančio proceso dalimi, kaip blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija. Jie įgavo amžinybės rato atspaudą.

    Kitas parodoje eksponuojamas objektas – kilimas, pasiūtas iš mamos lovos audinio su įsispaudusiomis metalinių spyruoklių rūdimis. Kur ryškiau atsispaudę, ten būta kūno, kur menkiau, ten tiesiog laiko atspaudai. Trūkstamą spiralės, kaip amžinybės simbolį, nutapiau akrilu, jis atsirado ir kitoje instaliacijoje.

    Siuvau šiuos objektus labai daug valandų, dienų, savaičių. Neskaičiavau laiko, neskubėjau, nes ne pabaiga buvo tikslas, ne pasiūtų maišų skaičius, dydis ar forma. Tai buvo egzistenciniai pokalbiai su savimi ir laiku, kurie tęsiasi ir toliau. Supratau, kad pabaiga yra tik proceso dalis.

    Arūnė Tornau

    *Arūnė Tornau - tapytoja, tapybos parodų kuratorė. 1979 m. baigė Vilniaus Dailės Institutą. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų, vykdė meno edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje. Pastarųjų metų svarbesnės personalinės parodos: Klaipėdos KKC parodų rūmai (2018), “Meno parkas” (Kaunas, 2016), LDS galerija, Vokiečių g. 2 (Vilnius, 2015). Taip pat dalyvavo Tarptautinėje tapybos trienalėje (2016, 2013), Šiuolaikinio meno kvadrienalėje Q14 (2014), ArtVilnius'11,16,17 ir kitose bendrose parodose.

    Daugiau žr.: et.pfi.lt/arune

    [EN] We kindly invite You to the exhibition 'An end is a beginning' by Arūnė Tornau which will be open from May 15th to May 25th at VAA textile gallery 'Artifex'. The opening : May 15th, 6PM.

    'An end is a beginning' by Arūnė Tornau:

    The theme dominating in my recent paintings is related to the effect of time (or life) on ourselves and our environment. I study eroding, destructive processes which transform one (living) matter into another. I am interested in dying, drying herbs and the trees deteriorating into impassable thickets. Fading, crumbling surfaces causes the occurrence of new amorphous forms. I like the intermediate states between night and day, the enigmatic time of dusk, when the line between the dream and reality is smeared.

    Similar themes moved into my textile objects or installations (because, where is the boundary?)

    I tried to make some objects in 1990-ties, some of them still collect dust in my country-side house. At that time such an activity seemed like something not very serious, supplementary to my main works performed by traditional artistic tools and means. Now I returned to working on objects again. In this exhibition I demonstrate the pieces which are very important to me, very personal, intimate, caused by the search of deeply hidden experiences.

    Reselecting the things which belonged to my mother, who recently passed away, sorting her belongings I could not throw away her hand-knitted, tailored, embroidered things. I was deeply affected by all these emotions, connections, reminiscences (which are important to me only). That was the main reason for occurrence of those bundles. I packed clothes, hand-knitted ornamental jumpers, cross-stitched coverlets, pillows and other similar things into tightly packed and pressed bundles and sewed them together into parcels similar to those some people can still remember from post-war soviet times in which home-made bread and sausages were sent from country-side to towns. The old precious reminiscences, the smells, the needle stitches, the movements of knitting-needles and the old air of naphthalene now lie there, in those parcels. Now they live their own life becoming part of never ending process, like fading, deteriorating, erosion, rotting, destruction. They obtained the seal of eternity wheel.

    Another exhibited object is the carpet tailored of my mother's bed fabric with rusted marks of pressed metallic bed-springs. Where the rust is better etched, there was a body; where the etching is weaker – just the stamp of time. The missing marks of a spiral, the symbol of eternity, I added myself by acrylic paint. It also appeared in another installation.

    I sewed these objects for many many hours, days and weeks. I didn't count my time, I didn't rush, because my aim was not to finish, and not the number of tailored bundles, their size and form were important. What was important was these existential talks with myself and my time which still go on. I understood that the end is only part of the process.

    Arūnė Tornau

    Arūnė Tornau – painter, curator of painting exhibitions. Graduated from Vilnius Art Institute (1979). Participated in numerous international and national exhibitions, worked on art education projects in Lithuania and abroad. The latest personal exhibitions: Klaipeda CCC Exhibition Hall (2018), Meno parkas (Kaunas, 2016), LDS gallery, Vokiečių st. 2 (Vilnius, 2015). Also participated in International Painting Triennial (2016, 2013), Quadriennial of Contemporary Art, Q14 (2014), ArtVilnius'11,16,17 and other joint exhibitions.

    More info: et.pfi.lt/arune