• Naujienlaiškis
  • Konceptuali, filosofiška metalo meno kūrėjos Jurgitos Erminaitės - Šimkuvienės juvelyrikos ir objektų paroda "Lūkesčiai". 


    Naujųjų metų išvakarėse draugė manęs paklausė ką norėčiau palikti senuose metuose. Atrašiau: "Gal lūkesčius?" Atsakiau ir pamiršau. Prisiminiau tik dabar, rašydama apie savo kūrinių parodą ,,Lūkesčiai", kuri susidėliojo gana netikėtai ir tikrai ne taip, kaip įsivaizdavau. Darbai skirtingų metų, įvairių kūrybinių periodų, parodų ar tiesiog palovio. 
    Visi jie kalba apie įvairiausius asmeninius ar visuomeninius lūkesčius, kurie išplečia akis, bet susiaurina akiratį bei sustingdo. Lūkesčius, kuriuos susikuriam ar paveldim kaip seną šaukštą ar per didelius kaliošus. 
    O viltis?
    Lietuvių kalbos žodyne vienas iš žodžio "lūkestis" sinonimų yra viltis.Tačiau šie žodžiai man niekaip nesirašo vienoje eilutėje su lygybės ženklu. Vilties aš nenoriu prarasti ir atsisakyti. Priešingai nei lūkesčių....
    Ir tik perskaityti Čekijos dramaturgo, eseisto, poeto, filosofo Vaclovo Havelo žodžiai: ,,Viltis nėra lūkestis, kad dalykai baigsis sėkmingai, bet įsitikinimas, jog yra dalykų, dėl kurių verta darbuotis, nesvarbu kaip tai baigsis." pateisino visus likusius mano lūkesčius.��

    Ši paroda apie tuščius pažadus ir kvailus lūkesčius, apsurdiškumą, pyktį, nusivylimą ar tiesiog ne ten sudėliotus taškus.
    Viliuosi, kad kita paroda bus apie viltį. Nors gal tai tik dar vienas lūkestis.