Lietuvos dizaino sektoriaus SWOT analizė
Stiprybės
- Vyksta visų pakopų dizaino studijos (bakalauro, magistratūros ir doktorantūros studijos).
- Plėtojami dizaino krypties fundamentiniai mokslo tyrimai.
- Įvairių organizacijų iniciatyva vykdomos įvairaus pobūdžio ir apimties dizaino propagavimo veiklos.
- Dizaino sektoriuje veikiančios įstaigos ir organizacijos yra suinteresuotos, aktyvios ir savo pajėgomis vykdo sektoriaus atstovavimą ir tarpininkavimą.
- Suformuota gera praktika verslumo skatinimo srityje, kuri galėtų būti vykdoma platesniu mastu.
- Dizainas vis plačiau naudojamas, kuriant naujus produktus verslo sektoriuje. Auga dizaino reikšmės konkurencingumui tarptautinėje rinkoje supratimas tarp verslo įmonių.
- Dizainas įtrauktas į nacionalines inovacijų ir KKĮ plėtros programas.
- Užmegztas mokslo – verslo bendradarbiavimas dizaino srityje, taikomos inovaciniais čekiais paremtos paramos priemonės.
Silpnybės
- Nėra išsamių tyrimų apie dizaino sektorių ir dizaino naudojimą įmonėse bei viešąjame sektoriuje, dėl to visuomenėje nėra pakankamai suprantamas ir vertinamas jo indėlis verslo, o taip pat ir šalies, konkurencingumo stiprinimui.
- Nepakankamai suvokiamas ir vertinamas dizainas, kaip inovacijų sistemos dalis. Dizainas vis dar dažnai trakuojamas kaip stilius, „vaizdas“.
- Nesukurta nacionalinė dizaino strategija.
- Neišnaudojamas dizaino potencialas, vertinant jo galimybes prisidėti prie organizacinių ir socialinių inovacijų kūrimo.
- Nėra nacionaliniu mastu veikiančio dizaino tarpininko ir koordinatoriaus (pvz. nacionalinio dizaino centro ar tarybos).
- Dizaino propagavimo veiklai trūksta nuoseklumo ir kryptingumo, visai nevykdoma viešąjam sektoriui skirta dizaino propagavimo veikla.
- Tobulintinas studentų parengimas (trūksta praktikos, verslumo įgūdžių, ekonominio suvokimo, komandinio darbo patirties, rinkos suvokimo ir kt.).
- Lietuvoje teikiamų dizaino paslaugų (ypatingai pakuotės ir produkto dizaino) pasiūla dažnai neatitinka pramonės įmonių poreikių.
Galimybės
- Kuriamas platus 2014-2020 m. paramos priemonių spektras, kuriomis gali pasinaudoti dizaino sektoriaus subjektai, o taip pat kitų sektorių įmonės, naudojančios dizainą, kaip naujų produktų kūrimo veiklos sudedamąją dalį.
- Dizaino naudojimas kaip viešojo sektoriaus atsinaujinimo priemonė.
- Įsijungimas į tarptautines inovacijų, tyrimų ir kitas, su dizaino plėtra ar tyrimais, susijusias programas bei tinklus.
- Jau veikiančių dizaino tarpininkų (dizaino centrų, asociacijų) pajėgumų ir vaidmens stiprinimas.
- Dizaino verslo orientavimas į tarptautinę rinką.
- Platformų bendradarbiavimui tarp įvairių dizaino plėtra suinteresuotų šalių sukūrimas (inkubatorius, hub’as, atviros prieigos centras ir kt.).
- Glaudesnis bendradarbiavimas tarp aukštųjų mokyklų ir verslo (studijų programų rengime ir praktikų organizavime).
- Dizaino verslo inkubavimas.
- Dizaino edukacija visuose ugdymo lygmenyse.
Grėsmės
- Nebus pasinaudota paramos priemonėmis dėl dizaino, kaip MTEP veiklos, suvokimo (tarp dizaino sektorius subjektų ir paramos administratorių) stokos; dėl koordinacijos tarp dizaino sektorius subjektų stokos.
- Nekryptingas, nekordinuotas dizaino propagavimas nebus efektyvus.
- Neskiriant deramo dėmesio dizaino sektoriui, Lietuva atsiliks nuo kitų Europos šalių, kuriose stiprinama dizaino tarpininkų veikla ir dizaino sektoriaus atstovavimas politiniame lygmenyje.
- Netobulinant specialistų rengimo, dizaino sektorius neturės galimybių plėtotis, rengiami specialistai sunkiai ras galimybių pritaikyti žinias profesiniame gyvenime, taps nekonkurencingi.
