Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studijos santrauka
Ši ataskaita pristato Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studijos rezultatus. Galimybių studijos parengimą inicijavo Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras. Projektas dalinai finansuotas LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Pagal Europos Sąjungoje rengiamą Dizaino politikos monitoringą, 2014 m. Lietuva priskiriama šalims, neturinčioms dizaino politikos. Dizaino politikos neturėjimas sudaro kliūtis nuosekliai ir kryptingai vystyti dizaino sektorių, siekti ir koordinuoti iškeltų prioritetų ir tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu dizaino politikos suformavimas ir įgyvendinimas gali sukurti sąlygas inovacijų ir naujų verslo modelių plėtrai šalies ekonomikoje.
Galimybių studijos tikslas prisidėti prie Lietuvos dizaino politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Galimybių studijos rengime iš viso dalyvavo 36 ekspertai. Šio tyrimo metu buvo suorganizuotos 3 grupinės diskusijos, atlikti 9 individualūs giluminiai interviu su įvairių interesų grupių atstovais, atlikta antrinių šaltinių analizė (apžvelgti ES ir Lietuvos teisiniai dokumentai, tyrimų ataskaitos). Tyrimo pasekoje buvo išskirtos 4 prioritetinės Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros kryptys ir parengtos 32 rekomendacijos bei pasiūlymai sprendimų priėmėjams.
Ataskaita susideda iš 4-ių pagrindinių dalių: “Esama situacija”, “Lietuvos dizaino sektoriaus SWOT”, “Prioritetinės kryptys” bei “Rekomendacijos ir pasiūlymai”.
Ataskaitos dalyje „Esama situacija“ yra pristatomas dizaino sektorius pasaulyje ir Europoje, pateikiama detali Lietuvos dizaino sektoriaus analizė ir apžvelgiama situacija kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Iš pateiktos informacijos matyti, jog nacionalinės ir tarptautinės organizacijos skirtingai apibrėžia dizainą, tačiau visos jos pripažįsta neabejotiną dizaino svarbą ekonomikai ir visuomenei. Pastaruosius keletą metų (ypač 2009-2013 m.) vyksta aktyvūs Europos Komisijos veiksmai dizaino politikos formavime. Kaimyninės šalys - Latvija, Estija, Lenkija jau priskiriamos prie šalių, turinčių viziją (planą, strategiją) pramoninio dizaino politikai.
Ataskaitos dalyje „Lietuvos dizaino sektoriaus SWOT“ pateikiamos sugrupuotos šio sektoriaus stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, atsižvelgiant į esamos situacijos analizės, apimančios dizaino naudotojus, propagavimą, tarpininkus, profesionalų dizaino sektorių, edukaciją, tyrimus ir žinių perdavimą, finansavimą, taip pat politiką, valdymą ir reguliavimą, rezultatus.
Ataskaitos dalyje „Prioritetinės kryptys“ yra pristatomos 4 Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros prioritetinės kryptys, kuriose būtina aktyviai veikti, siekiant stiprinti Lietuvos dizaino sektorių ir paspartinti jo integravimą į inovacijų sistemą, t.y.:
- Dizaino edukacijos stiprinimas;
- Mokslo ir žinių perdavimo plėtra;
- Bendradarbiavimo stiprinimas;
- Suvokimo didinimas.
Ataskaitos dalyje „Rekomendacijos ir pasiūlymai“ detalizuojami kiekvienoje prioritetinėje kryptyje rekomenduojami įgyvendinti uždaviniai ir veiksmai, numatant potencialias įgyvendinančias institucijas, finansavimo šaltinius ir stebėsenos rodiklius.
Reikia atkreipti dėmesį, jog 2008 m. buvo parengta pirmoji Lietuvos dizaino galimybių studija. Nemažą dalį šioje studijoje rekomenduotų veiksmų šalies dizaino sektoriaus atstovai įgyvendino savo iniciatyva ir pajėgomis.
Tačiau, atsižvelgiant į šiandien kitose ES šalyse vykdomą dizaino politiką, rėmimo ir propagavimo programas, akivaizdu, jog spartesnei Lietuvos dizaino sektoriaus plėtrai ir konkurencingumo augimui yra būtinas deramas valstybės dėmesys ir finansavimas. Vienas svarbiausių ir artimiausio laikotarpio veiksmų - nacionalinės dizaino tarybos įsteigimas ir jos veiklos užtikrinimas, bei įsijungimas į Europoje vykstančias dizaino sektoriaus plėtrai skirtas iniciatyvas.
Ataskaitoje pristatomos Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros prioritetinės kryptys ir veiksmų planas yra parengti, atsižvelgiant į galimybių studijoje dalyvavusių ekspertų įžvalgas ir pasiūlymus, Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose pateikiamas rekomendacijas bei Lietuvos dizaino sektoriaus ir jo aplinkos analizės rezultatus. Numatoma, jog šie veiksmai turės ženklų indėlį „Lietuvos inovacijų plėtros 2014-2020 metų programos“ ir „Kultūrinių ir kūrybinių industrijų 2014-2020 m. plėtros strategijos“ įgyvendinimui.
Atsižvelgiant į galimybių studijoje dalyvavusių ekspertų įžvalgas ir pasiūlymus, Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose pateikiamas rekomendacijas bei Lietuvos dizaino sektoriaus ir jo aplinkos analizės rezultatus, buvo išskirtos 4 prioritetinės kryptys, kuriose būtina aktyviai veikti, siekiant stiprinti Lietuvos dizaino sektorių ir paspartinti jo integravimą į inovacijų sistemą:
1. Dizaino edukacijos stiprinimas;
2. Mokslo ir žinių perdavimo plėtra;
3. Bendradarbiavimo stiprinimas;
4. Suvokimo didinimas.
1. DIZAINO EDUKACIJOS STIPRINIMAS
1 prioritetinėje kryptyje “Dizaino edukacijos stiprinimas” numatyti uždaviniai ir veiksmai yra skirti didinti visų šalies piliečių raštingumą dizaino srityje ir skatinti dizaino mokymosi kultūrą visuose švietimo sistemos lygmenyse. Siūlomi veiksmai orientuoti tiek į dizaino pasiūlos gerinimą (t.y. į kokybišką dizaino specialistų rengimą ir galimybių dizaino specialistams bei pedagogams didinti kompetenciją sudarymą), tiek į dizaino paklausos didinimą ilgalaikėje perspektyvoje (t.y. dizaino sukuriamos naudos ir vertės suvokimo didinimą vaikų ir jaunimo tarpe, vertinant juos kaip potencialius dizaino produktų ir paslaugų vartotojus, taip pat dizaino mokymų įmonių vadovams organizavimą).
Siekiant kurti dizainu paremtas inovacijas, šalies įmonėms ir viešajam sektoriui reikalingi pasauliniu mastu konkurencingi dizaino specialistai. Atsižvelgiant į dizaino sektoriaus atstovų nuomonę, rengiant dizaino specialistus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas studijų ir MTEP infrastruktūros atnaujinimui ir stiprinimui, studijų programų tobulinimui (stiprinant studentų ekonominį suvokimą, bendruosius įgūdžius dirbant su kitų sričių specialistais, taip pat supratimą apie globalios rinkos tendencijas) ir studentų karjeros planavimui. Aukštosioms mokykloms reikalinga stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, inicijuoti ir įgyvendinti tarpdisciplininius projektus (pvz. studijų programas, praktikas ir kt.), kurios apjungtų dizaino, technologinių ir vadybos mokslo disciplinas. Studentų rengimo procese būtina didinti pažangių verslo įmonių, kaip potencialių darbdavių ir „geros verslo praktikos“ pavyzdžių, į(si)traukimą (kviečiant verslo atstovus skaityti paskaitas, dalyvauti baigiamųjų darbų vertinime, praktikos atlikime, supažindinant studentus su karjeros galimybėmis ir pan.).
1 kryptyje numatytų veiksmų įgyvendinime rekomenduojama aktyviau įsitraukti dizaino asociacijoms, taip stiprinant savo vaidmenį ir panaudojant turimas kompetencijas.
2. MOKSLO IR ŽINIŲ PERDAVIMO PLĖTRA
2 prioritetinėje kryptyje „Mokslas ir žinių perdavimo plėtra“ numatyti uždaviniai ir veiksmai yra skirti dizaino inovacijų pajėgumams, o kartu ir juos naudojančio verslo konkurencingumui, didinti.
Dizaino srities MTEP veiklos gali prisidėti prie visų sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo. Esminė šio proceso prielaida yra dizaino mokslo ir studijų įstaigų bendradarbiavimas su technologinių aukštųjų mokyklų mokslininkais, vykdant bendrus tyrimus fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų srityse. Kita svarbi sąlyga yra bendrų mokslo, tarp jų dizaino, ir verslo MTEP projektų įgyvendinimas, atsižvelgiant į įvairiems ūkio sektoriams aktualias tematikas bei rezultatų komercinimo galimybes. Šioms, pirmiausia eksperimentinės plėtros veikloms, įgyvendinti būtina plėsti dizaino mokymo įstaigų materialinę bazę.
Siekiant pilnai panaudoti dizaino MTEP potencialą, svarbu plėtoti dizaino MTEP sistemos tinklaveiką, t.y. bendradarbiavimą su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrais (slėniais), mokslo technologijų parkais ir kitomis inovacijų skatinimu užsiimančiomis institucijomis, didinant galimybes dizaino tyrėjams įsijungti į bendrus tyrimų projektus tiek šalyje, tiek ir tarptautiniu mastu.
Dizaino įtraukimas į naujų, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo procesą yra būtina sąlyga šalies įmonėms, siekiant konkuruoti globalioje rinkoje. Dizaino MTEP veikla gali ženkliai prisidėti prie įvairių ūkio sektorių įmonių konkurencingumo didinimo, pirmiausia per inovacinių konsultacinių paslaugų, susijusių su dizainu, teikimą verslui, taip pat per dizaino MTEP integraciją į įvairių verslo sektorių įmonių vykdomus MTEP projektus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vis dar trūksta supratimo apie dizaino MTEP veiklos vaidmenį naujų produktų kūrimo procese, reikalinga kuo plačiau supažindinti įvairių ūkio sektorių įmones su dizaino MTEP panaudojimo galimybėmis, o dizaino verslo atstovus informuoti apie galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų paramos priemonėmis.
3. BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMAS
3 prioritetinėje kryptyje “Bendradarbiavimo stiprinimas” numatyti uždaviniai ir veiksmai yra skirti kryptingai ir veiksmingai dizaino politikai Lietuvoje užtikrinti, suvienijant dizaino sektoriaus plėtra suinteresuotas puses ir prisijungiant prie Europoje vykdomų dizaino plėtrai skirtų iniciatyvų, taip pat palankios aplinkos šalyje dizaino sektoriaus sąveikos su kitais sektoriais sudarymui.
Kaip viena didžiausių kliūčių, stabdančių dizaino plėtrą Lietuvoje, yra išskiriamas vieningos struktūros, kuri apjungtų įvairius dizaino sektoriaus atstovus, suteiktų kryptį dizaino plėtrai ir atstovautų dizaino sektoriui politiniame lygmenyje šalyje ir tarptautiniu mastu, trūkumas. Remiantis užsienio šalių patirtimi, nacionaliniu mastu veikiantis dizaino tarpininkas (nacionalinis dizaino centras ar dizaino taryba) sąlygoja ženklų postūmį dizaino sektoriaus plėtrai. Tuo tikslu rekomenduojama Lietuvoje įsteigti nacionalinę dizaino tarybą, kurios veikla ilgalaikėje perspektyvoje apimtų ryšių tarp valdžios institucijų, įmonių, dizaino agentūrų, švietimo įstaigų palaikymą, taip pat konsultavimą dizaino politikos klausimais, grįžtamojo ryšio tarp dizaino politiką įgyvendinančių institucijų ir naudos gavėjų užtikrinimą ir kt. Siekiant palaikyti nuoseklų dialogą tarp aukštųjų mokyklų, dizainerių bendruomenės, pramonės ir valdžios institucijų, siūloma kasmet organizuoti Nacionalinį dizaino forumą.
Bendradarbiavimas mikrolygmenyje (t.y. tarp dizainerių ir potencialių jų paslaugų naudotojų) sudarytų sąlygas tiek dizaino verslo stiprėjimui, tiek dizaino paslaugų paklausos augimui. Kaip bendradarbiavimą skatinančios priemonės siūlomas dizaino verslo akseleravimo programų aukštosiose mokyklose vykdymas, dizaino verslo inkubatoriaus įsteigimas, dizaino sektoriaus atstovų įsijungimas į šalyje veikiančius klasterius, taip pat bendri pilotiniai projektai su viešuoju sektoriumi, sprendžiantys socialines, aplinkosaugines ir kitas problemas.
4. SUVOKIMO DIDINIMAS
4 prioritetinėje kryptyje „Suvokimo didinimas“ numatyti uždaviniai ir veiksmai yra orientuoti į supratimo didinimą apie dizaino įtaką socialinei, ekonominei šalies plėtrai bei poveikį inovacijoms įvairiose srityse.
Lietuvoje nuolat vyksta dizainerių ar dizaino įmonių pasiekimus pristatantys renginiai, tačiau jų įtaka dizaino vaidmens suvokimui visuomenėje per maža. Būtina kryptingesnė, į tikslines auditorijas orientuota dizaino propagavimo veikla. Rekomenduojama plėsti šių renginių dalyvių ratą, pirmiausia orientuojantis į verslo įmonių, asocijuotų verslo struktūrų bei viešojo sektoriaus aktyvesnį dalyvavimą. Konkursas jauniesiems dizaineriams turėtų įgyti nacionalinio, o vėliau gal ir tarptautinio (pvz. Baltijos šalių) konkurso statusą, turėtų būti išplėstas dalyvių bei apdovanojimų kategorijų sąrašas, o laimėtojams sudarytos galimybės įgyvendinti inovatyvius projektus.
Dizaino sektoriaus vaidmens suvokimo stoką sąlygoja ir tai, kad nėra išsamios, sistemingos informacijos apie šio sektoriaus apimtis, augimo tempus, dizaino paslaugų pasiūlą bei paklausą verslo įmonėse ir viešajame sektoriuje. Kartu nėra galimybės objektyviai įvertinti dizaino vaidmenį šalies ūkio plėtrai, įtaką inovacijų sistemai bei tarptautiniam konkurencingumui.
Prie aiškesnio dizaino vaidmens visuomenėje supratimo prisidėtų geros praktikos pavyzdžių apie dizaino panaudojimą inovacinėje veikloje ar verslo konkurencingumo didinimui sklaida, taip pat dizaino panaudojimo viešųjų paslaugų tobulinimui galimybių viešinimas. Viešinimo kompanija galėtų apimti publikacijas, TV ir radio laidas dizaino tematika, įvairių renginių organizavimą bei socialinių tinklų galimybių panaudojimą. Siūloma svarstyti galimybes dizaino propagavimo veiklą integruoti į inovacijų populiarinimo veiklas. Svarbus ir aktyvus Lietuvos dizaino pasiekimų pristatymas užsienio rinkose (konkursuose, parodose ir kituose renginiuose).
