• Naujienlaiškis
  • Gruodžio 20 d., 14.00 val., VDA prof. Felikso Daukanto (112) aud.  (Maironio g. 3, Vilnius)

    Menotyros doktorantas GIEDRIUS GULBINAS gins disertaciją tema

    „Socialinės kritikos kaita Lietuvos šiuolaikiniame mene XX–XXI a. sandūroje: ideologinės ir epistemologinės implikacijos“ 
    Menotyra 03 H, Meno istorija H 310

    Institucija, kurioje parengta disertacija:
    Vilniaus dailės akademija

    Mokslinė vadovė
    Doc. dr. Lolita Jablonskienė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H

    Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje

    Pirmininkė
    Doc. dr. Agnė Narušytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Nariai:
    Dr. Anu Allas – Estijos dailės muziejus, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Prof. dr. Artūras Tereškinas – Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija 05S
    Dr. Skaidra Trilupaitytė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Dr. Odeta Žukauskienė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Su disertacija galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

    Anotacija

    Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos šiuolaikinio meno kritinės paradigmos kaita nuo XX a. 9–10 deš. sandūros iki XXI a. 2 deš. ir kritinę menininkų savivoką bei meninę problematiką įtakoję politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai visuomeninio gyvenimo veiksniai. Suvokiant XX a. antros pusės socialinę kritiką kaip visuomenės gyvenimą projektuojančio pozityvistinio žinojimo kritiką, siejamą su progresyviomis idėjomis, kuriomis siekiama pakeisti status quo, viena iš socialinės kritikos apraiškų galima laikyti ir šių intencijų turinčias meno praktikas.

    Disertacijoje analizuojamos socialinės kritikos transformacijos Lietuvos šiuolaikiniame mene siejamos su politiniais ir intelektualiniais lūžiais: 9–10 deš. sandūra –  Atgimimo laikotarpis, 10 deš. konservatyvaus nacionalizmo ir liberalizmo konkurencija dėl visuomenės ir kultūros raidos vizijos bei 10 deš. pabaigoje prasidėjusi epistemologinė transformacija Lietuvos intelektualiniame ir kultūriniame gyvenime, sietina su XX a. antros pusės Vakarų kritinės socialinės filosofijos idėjų sklaida Lietuvoje.

    Šiuolaikinio Lietuvos meno socialinės kritikos aspektas kol kas nėra sistemiškai apibendrintas, nors Vakarų XX a. antros pusės meno istoriografijoje šiam aspektui skiriama ypatingai daug dėmesio. Atsižvelgiant į Lietuvos šiuolaikinio meno tyrimų situacijos ypatumus, ši studija pretenduoja tapti vienu pirmųjų mėginimų sistemiškai analizuoti socialiai kritiškas menines praktikas ir šį fenomeną suformavusias aplinkybes.

    Summary

    THE CHANGE OF SOCIAL CRITICISM IN CONTEMPORARY ART IN LITHUANIA AT THE TURN OF THE 21ST CENTURY: IDEOLOGICAL AND EPISTEMOLOGICAL IMPLICATIONS

    The dissertation examines change of critical paradigm in contemporary art in Lithuania from the end of the 80s to the beginning of the second decade of the 21st century and investigates political, social, economic and cultural factors which had an impact on the transformation of artists’ critical positions and artistic themes. Considering the social criticism of the second half of the 20th century as a critique based on progressive ideas that challenge status quo of the positivist thinking that shapes public life, it is possible to think of art practices based on similar intentions as a manifestation of social criticism.

    The transformations of social critique in contemporary art in Lithuania analysed in this dissertation are associated with the political and intellectual breaking points: the “Rebirth” period between the 1980s and the 1990s, the strife between conservative nationalists and liberals regarding the vision of society and culture’s evolution during the 1990s, and the epistemological transformation in Lithuania’s intellectual and cultural life which began in the late 1990s and is to be associated with the dissemination of Western critical social philosophy’s ideas of the latter half of the 20th century in Lithuania.

    The aspect of social criticism in contemporary art in Lithuania lacks systematically summarized approach in Lithuania, even though extensive attention to this aspect is given in Western art historiographies of the latter half of the 20th century. Considering this situation in research field of contemporary art in Lithuanian, this study may be one of the first attempts to systematically analyse socially critical artistic practices as a phenomenon and the circumstances that formed it.