• Naujienlaiškis
  • Gruodžio 14 d., 14.00 val., VDA prof. Felikso Daukanto (112) aud.  (Maironio g. 3, Vilnius)

    Menotyros doktorantė AISTĖ DIČKALNYTĖ gins disertaciją tema

    „Baldininkystė Lietuvoje 1918–1940 metais: unikalaus ir pramoninio dizaino sąveika“ 
    Menotyra 03 H, Meno istorija H 310

    Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus dailės akademija

    Mokslinė vadovė
    Dr. Dalia Klajumienė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H

    Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje

    Pirmininkė
    Dr. Algė Andriulytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Nariai:
    Dr. Lijana Natalevičienė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Doc. dr. Raimonda Simanaitienė – Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Prof. dr. Marija Drėmaitė – Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
    Dr. Anna Kostrzynska-Milosz – Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Su disertacija galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

    Naudojama fotografija yra iš Šiaulių Aušros muziejaus, inv nr. ŠAM F–FN 10129 (prieinamas internetu ČIA ). Nuotraukoje Broniaus Elsbergo baldų komplektas Kauno Pieno centro rūmams.

    Anotacija

    Šiandienos tarpukario Lietuvos baldininkystės tyrimai fragmentiški, daugiausia dėmesio skiriama unikaliam, meniniam dizainui, jo stilistinei raiškai, baldų kaip interjerų priklausinių analizei. Vertindami tik šiuo požiūriu neaprėpiame viso vaizdo, nes tai tas metas, kai suklestėjo pramoninė gamyba, nulėmusi ir interjerų modernizaciją. Visa tai paskatino pažvelgti į Lietuvos tarpukario baldininkystės istoriją per unikalaus ir pramoninio dizaino prizmę, ieškant šių dviejų krypčių sąsajų ir galimų sąlyčio taškų. Į disertaciją, siekiant aktualizuoti vilnietišką baldų paveldą kaip reikšmingą mieste gyvenusių ir čia kūrusių baldų gamintojų ir dizainerių palikimą, įtrauktas  ir didžiąją tarpukario laikotarpio dalį aneksuotas ir Lenkijai priklausęs Vilnius. Tad darbe pirmą kartą kompleksiškai atliktas 1918–1940 m. Lietuvos ir Vilniaus baldininkystės raidos tyrimas. Disertacijos tikslas –  ištirti Lietuvos 1918–1940 m. baldininkystės raidą, apimant unikalaus ir pramoninio dizaino baldų projektavimą, gamybą ir sklaidą.

    Darbe aptariama tarpukario baldų dizaino stilistinė slinktis nuo tradicijų sekos link modernumo. Pasitelkiant unikalaus dizaino pavyzdžius atskleidžiamos baldų dizaino inovacijos gyvenamuosiuose ir viešuosiuose interjeruose. Taip pat gilinamasi į amatų mokyklų baldžių specialybės veiklos modelį, Vilniaus SBU Dailės fakulteto interjero projektavimo ir dekoravimo discipliną, žymiausių Lietuvos baldų fabrikų ir dirbtuvių bei Vilniaus kooperatyvų veiklą. Pateikiama baldų kainų, populiariausių pardavimo modelių ir reklamų tendencijų apžvalga bei atskleidžiama baldų sklaidos mastas ir ypatumai Lietuvos, Vilniaus ir užsienio parodose ir mugėse. Kaip disertacijos priedas pateikiamas baldų gamintojų katalogas su adresais ir reklaminiais skelbimais.

    Summary

    THE FURNITURE MAKING IN LITHUANIA BETWEEN 1918 AND 1940: THE INTERACTION OF UNIQUE AND INDUSTRIAL DESIGN

    The researches of Lithuanian furniture making are fragmented and focused on the unique artistic design, its stylistic expression or the furniture is analyzed as the part of interior. It is impossible to see the whole picture from that point of view, because the industry which led to the modernization of the interiors, started flourishing at that time. All that encouraged to review the furniture making in Lithuania in the interwar period through the two different approaches - the unique and industrial design, pointing out their interaction. Vilnius region which is important because of the famous furniture makers and designers who lived and worked there, is also included in the research despite the fact that it was annexed by Poland at the interwar period.  The complex research of furniture making in Vilnius between 1918-1940 was made for the first time. The aim of this dissertation is to investigate the Lithuanian furniture making development between 1918 and 1940, including unique and industrial furniture design, production and distribution.

    The stylistic development of the interwar period furniture is analyzed in this thesis. The innovations of furniture making in the private and public interiors are revealed by the examples of unique design. The prospects of the furniture makers education in the craft schools, the subject of the interior designing and decoration of SBU Faculty of Art in Vilnius, the activity of the most famous Lithuanian furniture factories, workshops and cooperatives is also included in this dissertation.  The review of the most popular furniture models, their prices, tendencies of advertising them and the distribution in Lithuanian and foreign fairs and exhibitions are also involved. The catalog with the addresses and advertisements of furniture makers is added as a attachment.